Dėl 193 šalių sudarančios JT Generalinės Asamblėjos pirmininko posto varžosi Serbija ir Lietuva. Abi šalys siekia 12 mėnesių pirmininkauti Generalinei Asamblėjai, įskaitant vadovavimą per rugsėjį vyksiantį kasmetį pasaulio lyderių susitikimą Niujorke.
JT Generalinė Asamblėja neturi realios valdžios, jos sprendimai yra tik rekomendacijos, neturinčios teisinių padarinių.
Lietuvos ambasadorius JT Dalius Čekuolis ir Serbijos užsienio reikalų ministras Vukas Jeremičius siekia Generalinės Asamblėjos pirmininko kėdės, kuri dabar priklauso Kataro ambasadoriui JT Nassirui Abdulazizui al-Nasserui. Jeigu nė vienas kandidatas nepasitrauks, birželį jų laukia retai vykstantis slaptas balsavimas Generalinėje Asamblėjoje.
Tradiciškai Asamblėjos pirmininkas renkamas iš penkių JT priklausančių šalių regionų grupių. 2012-2013 metais atėjo laikas Rytų Europos grupei.
Šio mėnesio pradžioje žurnalistams Niujorke D. Čekuolis ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis neslėpė pasipiktinimo dėl Serbijos kandidatūros į šį postą. Lietuva dar 2004-aisiais buvo pranešusi, jog sieks Generalinės Asamblėjos pirmininko kėdės.
„Atėjo laikas ir mums prisistatyti“, - teigė A. Ažubalis. Pasak jo, D. Čekuolio patirtis einant Ekonominės ir socialinės tarybos - vienos iš šešių pagrindinių JT organų - pirmininko pareigas davė didelės naudos siekiant šio posto.
Serbija, kuriai neseniai buvo suteiktas Europos Sąjungos kandidatės statusas, tik neseniai iškilo po daugiau nei dešimtmetį trukusios izoliacijos po Balkanų karų 1990-aisiais. „Tai pirmas kartas, kai Serbija pateikė prašymą dėl posto JT, - interviu „Reuters“ sakė V. Jeremičius. - Visos kitos šalys iš mūsų regiono turėjo galimybę vadovauti ar eiti svarbias pareigas Saugumo Taryboje ar Generalinėje Asamblėjoje“.
V. Jeremičius pastaraisiais metais buvo pastebėtas JT, kai tvirtai gynė Serbijos poziciją Saugumo Taryboje ir Generalinėje Asamblėjoje dėl 2008-aisiais Kosovo paskelbtos nepriklausomybės. Anot serbų, toks Prištinos sprendimas neteisėtas.
Tačiau V. Jeremičius šio posto Niujorke gali siekti ir dėl kitų priežasčių. Anot Serbijos analitikų ir Vakarų pareigūnų, V. Jeremičius prarado aukštų pareigūnų paramą prezidento Boriso Tadičiaus Demokratų partijoje dėl kelių diplomatinių nesėkmių, susijusių su Serbijos prieštaravimu Kosovo nepriklausomybei.
Dėl tokios Rusijos pozicijos Lietuva įtaria, kad Rusija galimai skatina Serbiją nubausti Vilnių dėl pastarųjų pastabų apie Antrąjį pasaulinį karą.
„Iš neoficialių šaltinių sužinojome, kad Rusija nepatenkinta tuo, kaip mes vertiname Antrojo pasaulinio karo istoriją“, - sakė A. Ažubalis. Anot D. Čekuolio, rusai buvo įspėję Lietuvą, kad „dar gali būti kitų kandidatų“.
Rusijos pasipiktinimas Lietuva gali būti susijęs su D. Čekuolio 2010-aisiais gegužę išsakytomis pastabomis Generalinėje Asamblėjoje minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos 65-ąsias metines.
„Mūsų tautai karo pabaiga neatnešė laisvės, - sakė D. Čekuolis. - Vietoj to, tai baigėsi okupacija ir Lietuvos prijungimu prie Sovietų Sąjungos (...). Mano šalis buvo pavergta kito totalitarinio - sovietinio komunizmo - režimo“.
Rusijos misija JT nesistengė slėpti pasipiktinimo dėl D. Čekuolio pastabų, tačiau griežtai paneigė esanti susijusi su Serbijos kandidatūra į Generalinės Asamblėjos pirmininko postą.
„Iš pat pradžių mes atvirai pasakėme lietuviams, kad negalėsime palaikyti kandidato, kuris nesupranta pergalės prieš nacizmą - pergalės, kuri lėmė JT sukūrimą, svarbos“, - teigiama misijos pranešime.