Suvalkijoje trąšos jau beriamos ant žieminių pasėlių, Aukštaitijoje dar laukiama, kol žemė galutinai išleis pašalą ir laukuose nebeklimps traktoriai.
Dauguma Lietuvos ūkininkų, atsikandę prastos pigesnių iš Rusijos importuotų trąšų kokybės, vėl atsigręžė į savus gamintojus.
Sutaupius lėšų trąšoms, gero derliaus nepavyko užauginti.
Agronomai moka skaičiuoti
„Be trąšų gero derliaus nebūna. Todėl joms tenka atriekti daug pinigų”, – sakė Šakių rajone esančios Voniškių žemės ūkio bendrovės vadovas Henrikas Braškys.
Būdamas agronomas, jis tiksliai apskaičiuoja, kiek jų reikia pasėliams. Užtat perka tik geras trąšas.
„Jei tai kompleksinės trąšos, svarbu, kad jų granulėse tilptų viskas, kas būtina augalams. Jei tai salietra, svarbu, kad ir ji būtų kokybiška.
Kadangi mums trąšų reikia ypač daug, pirkdami pigesnes, bet prastas nieko nesutaupytume”, – sakė H.Braškys.
Jo apskaičiavimais, maždaug 1400 hektarų pasėlių patręšti šį pavasarį teks išleisti apie 1,2 mln. litų. Ne ką mažiau pinigų reikės skirti ir rudenį.
Prieš ketverius metus, kai trąšų kainos buvo pasiekusios neregėtas aukštumas, bendrovė tręšimo kalendoriuje padarė tam tikrą pauzę. Pasak H.Braškio, tada buvo tręšiama rečiau ir tik ne tokie derlingi plotai.
Maždaug prieš porą metų taupymo diržus jau buvo galima atleisti. Trąšos buvo trumpam atpigusios, pinigų joms, palyginti su dabartinėmis kainomis, reikėjo apie 50 proc. mažiau.
Pasitelkė didmenininkus
Vienam hektarui žemės patręšti reikia apie 200–250 kilogramų trąšų. Šiuo metu tona kompleksinių azoto, fosforo, kalio (NPK) granuliuotų trąšų kainuoja apie 1600–1700 litų.
Įvairios sudėties NPK trąšas gaminanti „Arvi Fertis” įmonė neturi tiesioginių sutarčių su ūkininkais. Ji prekes parduoda didmenininkams pagal taisyklę: iš pradžių – pinigai, po to – trąšos.
Tokios nuostatos atsirado dėl karčios patirties. Pasitraukus iš rinkos draudimo įmonėms, kurios laidavo už pirkėjus, bendrovė nusprendė pakeisti trąšų tiekimo strategiją ir jas ūkininkams pradėjo pardavinėti per didmenines įmones.
Pastarųjų rankos – laisvos. Kadangi dauguma jų prekiauja ir grūdais, gali tartis su ūkininkais, mainais už trąšas gauti jų auginamų žemės ūkio produktų.
Kokybė nustelbė kiekybę
„Arvi Fertis” Lietuvoje pernai pardavė apie 60 tūkst. tonų trąšų ir užėmė maždaug trečdalį NPK trąšų rinkos. Tai yra daugiau nei pusė pernai mūsų šalyje esančioje gamykloje pagamintos „Arvi Fertis” produkcijos.
„Lietuvos ūkininkai vėl pradeda skaičiuoti”, – teigė „Arvi Fertis” generalinis direktorius Marius Vasiliauskas.
Pasak jo, užpernai smarkiai pakilus grūdų kainoms ūkininkai buvo prisipirkę daug pigių rusiškų trąšų. Bet jos nebuvo veiksmingos, gero javų derliaus taip ir neužderėjo.
„Dabar grūdų kainos šiek tiek smuktelėjo, o trąšos ir degalai brangsta, darbo jėga – irgi. Todėl žemdirbiai suvokė, kad galima gauti daugiau naudos naudojant mažiau, bet kokybiškų trąšų”, – aiškino pašnekovas.
Lietuvoje „Arvi Fertis” daugiausia parduoda kompleksinių granuliuotų trąšų „Derlius”. Jų yra poros cheminių formulių: vienos skirtos tręšti pavasarį, kitos – rudenį.
„Dirbdami su mokslo institucijomis sukūrėme trąšas, kurių cheminė sudėtis, įvertinus dirvožemį ir dažniausiai Lietuvoje auginamas kultūras, duoda daugiausia naudos”, – sakė M.Vasiliauskas.
Poreikis kasmet auga
Kol Lietuvos ūkininkai svarsto, kiek ir kokias išlaidas apkarpyti, Azijos šalių žemdirbiai suka galvą, kaip įsigyti kuo daugiau trąšų.
Prieš keletą savaičių Pekine vyko konferencija, skirta Azijos šalių trąšų rinkos pokyčiams aptarti. Jos dalyviams rūpėjo tik viena – kaip patenkinti pasaulyje sparčiai didėjantį trąšų poreikį?
„Šiuo metu pats laikas imtis trąšų gamybos verslo plėtros”, – sakė konferencijoje dalyvavęs M.Vasiliauskas.
Trąšų paklausa pasaulyje auga dėl keleto priežasčių, iš jų svarbiausia – didėjantis maisto poreikis.
Pasaulyje dirbamosios žemės nepadaugės, todėl vis svarbiau didinti jos derlingumą. Tai padaryti įmanoma tik naudojant daugiau trąšų.
Anot M.Vasiliausko, per artimiausius 5–7 metus planuojama ypač daug investicijų į trąšų pramonę – ir į žaliavų, ir į pačių trąšų gamybą. Plėtros kelią yra pasirinkusi ir „Arvi Fertis”. Ji yra sukūrusi ilgalaikę verslo strategiją, kurioje ypač daug dėmesio skiriama technologijoms.
Daugiausia – apie 60 proc. pagamintos produkcijos bendrovė parduoda Europoje. Daug trąšų pasiekia ir Azijos valstybes: šįmet per sausį ir vasarį – kone 20 tūkst. tonų.
2008–2009 metais nutiesti trąšų eksporto keliai į Afriką ir Lotynų Ameriką padėjo atrasti ir išsaugoti patikimus prekybos partnerius.
Anot M.Vasiliausko, paradoksalu, tačiau prekyba su šiais regionais naudinga ir tuo, kad nugabenti į tolimas valstybes trąšas prireikia mažiau sąnaudų nei, pavyzdžiui, į Vokietiją ar Austriją.
Eksporto kelias – aplink pasaulį
* „Arvi” įmonių grupei priklausanti bendrovė „Arvi Fertis” gamina kone 150 skirtingų rūšių granuliuotų kompleksinių trąšų, pritaikytų skirtingiems regionams, skirtingiems augalams, skirtingoms dirvožemio rūšims.
* Tai įmonei suteikia galimybę eksportuoti trąšas kone į visas Europos valstybes, taip pat į įvairius žemynus – Aziją, Afriką, Lotynų Ameriką.
* Pavyzdžiui, Azijoje tręšiama palmių plantacijos ir ryžių laukai, Afrikoje, Lotynų Amerikoje – tabakas, medvilnė.
* Šiuo metu dvi „Arvi” gamyklos – Marijampolėje ir Černiachovske (Kaliningrado sritis) – dirba visu pajėgumu. Per metus jose pagaminama maždaug 400 tūkstančių tonų kompleksinių granuliuotų trąšų.
* Ketinimų protokolai dėl trąšų gamyklų statybų jau pasirašyti su keletu valstybių. Labiausiai pasistūmėję darbai Rusijoje, kur Belgorode įregistruota bendra įmonė su vietos partneriais, vyksta projektavimo darbai. Taip pat planuojama jas statyti Kazachstane ir Ukrainoje.
* Rumunijoje „Arvi Fertis” turi įrengusi trąšų perkrovos terminalą ir platinimo įmonę. Jei bus patvirtintas projektas, kuriam siekiama ES paramos lėšų mažiau išsivysčiusiems regionams plėtoti, trąšų gamykla ateityje turėtų iškilti ir Rumunijoje.