„Visi čia kalbėjo apie jaunimą, jaunimo problemas ir man kilo klausimas - tai ką, aš jau nebepriklausau jaunimui? Sakoma, kad politikas subręsta tik šešiasdešimties. Vadinasi, aš dar jaunas. O jūs dar vaikai, - šmaikštavo L. Bielinis. - Sociologai sako, kad yra pavojinga į atsakingus postus skirti žmogų, kuris nėra sukūręs šeimos ir neturi bent dviejų vaikų.
Tik žmogus, kuris jaučia atsakomybę už savo artimus, gali jausti atsakomybę už savo valstybę. Jauniems, šeimos dar nesukūrusiems politikams, tauta ir valstybė yra labiau metaforos.“
Ši mintis iš karto sulaukė diskusijoje dalyvavusių jaunuolių pasipriešinimo. Vieni bandė įtikinti, kad apie jaunimo problemas geriausiai žino jaunimas, todėl jaunuoliai turi dalyvauti politikoje. Kiti sakė, kad tik jauni žmonės gali kurti naujas idėjas. Dar kitiems dalyviams atrodė, kad šeima ir patirtis nėra susiję su politika.
L. Bielinis paprašė, kad rankas pakeltų apie politiko karjerą svajojantys jaunuoliai. Iš pusšimčio konferencijos dalyvių, ranką pakėlė tik keli. „Tai yra geras ženklas. Tai rodo, kad dauguma jūsų yra atsakingi ir nesiveržia į politiką tol, kol nėra subrendę“, - konstatavo sociologas ir politikos apžvalgininkas.
Anot L. Bielinio, jaunuoliai politikos turėtų ragauti po truputį: išbandyti savo jėgas jaunimo organizacijose, vietos savivaldos lygmenyje, dalyvauti politinių partijų veikloje, analizuoti ir kritikuoti tuos politikus, kurie daro klaidų. „Geriausias tas generolas, kuris buvo eiliniu kareiviu. Politikoje taip pat. Jeigu labai greitai iššoksite labai aukštai, tai pradėsite daryti klaidų. O tai yra blogai“, - patarė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.
Žinomas politikos apžvalgininkas pastebėjo, kad jauni žmonės atėjimą į valdžią supranta, kaip senosios kartos nuvertimą. „Jūs manote, kad tada problemos bus išspręstos? Galbūt, bet tada atsiras daug kitų problemų. Geriausia, kai jauni žmonės į politiką įsitraukia palaipsniui, mokydamiesi ir stebėdami iš labiau patyrusių politikų.“
Dėstytojas pastebėjo, kad Lietuvoje nėra sukurta sistema, kuri leistų jaunus žmones įtraukti į politiką. „Jauni žmonės į politiką ateina spontaniškai. Kaip vienoje ar kitoje politinėje partijoje formuojasi jaunoji karta? Kur yra impulsas ir energijos, ten ir formuojasi jaunimo grupės. Jeigu tokio impulso nėra, tai ir nesiformuoja. Tai rodo, kad nėra sistemos. O ją kurti turėtų ne universitetai, bet politinės partijos.“
***
Konferencijoje „Lietuvos ateitis: tarp vizijos ir realybės“ yra žingsnis į precendento Baltijos šalyse neturintį renginį - Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą.
Liepos 12-15 dienomis Prienų rajone Lietuvos jaunimas kartu su valdžios, verslo, kultūros ir mokslo atstovais aptars strateginius mūsų valstybės ir tautos reikalus. Taip pat ieškos konstruktyvių sprendimų bei jų įgyvendinimo būdų, taip spartins pažangios ir modernios valstybės kūrimą.