Po susitikimo su Europos saugumo bendradarbiavimo organizacijos
(ESBO) komisaru Knutu Vollebaeku Lenkijos lietuvių
draugijos pirmininkas Algirdas Vaicekauskas sakė, kad „Lenkijoje
trūksta tolerancijos ir formuojama bloga atmosfera apie tautines
mažumas“.
„Išsakėme savo nuomonę, kad nesame saugūs. Pernai buvo
išpuolių prieš lietuvius - lietuviškus užrašus, toliau stovi
nesantaiką skatinantis paminklas Berznyke, kuris mus kaltina dėl
įvykių Paneriuose karo metu. Dėl to jaučiamės nesaugiai“, - BNS
sakė A. Vaicekauskas.
„Lenkijos valstybė mus traktuoja kaip tam tikrą instrumentą
spausti Lietuvą. Punsko viršaitis buvo spaudžiamas iš aukščiau
vėl pakabinti dvikalbes vietovardžių lentutes. Matome, kad į mus
žiūrima kaip į tam tikrą priemonę, tampame santykių tarp
Lietuvos ir Lenkijos auka“, - telefonu po susitikimo Varšuvoje sakė
jis.
Pasak A. Vaicekausko, susitikime taip pat buvo iškelti klausimai
dėl nepalankių tendencijų švietimo srityje.
Prieš susitikimą su Lenkijos lietuviais, ESBO komisarą buvo
priėmęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Anksčiau šią savaitę K. Vollebaekas
viešėjo Vilniuje, kur susitiko su Lietuvos valdžios pareigūnais.
Lenkijos lietuviai pernai lapkritį viešame laiške Lietuvos ir
Lenkijos premjerams perspėjo, kad lietuvių tautinės mažumos
padėtis Lenkijoje vis prastėja.
Kreipimesi buvo rašoma, kad nuolat siaurinamas lietuviškų
mokyklų tinklas, ignoruojami elementarūs poreikiai mokyklas
aprūpinti reikiamais vadovėliais, lietuvių kalba besimokantys
mokiniai finansiniu požiūriu diskriminuojami tų mokinių, kurie
lanko tik lietuvių kalbos pamokas, atžvilgiu.
Pernai Punsko savivaldybėje buvo užpaišytos lentelės su dvigubais vietovių pavadinimais bei du lietuvių kultūros kūrėjams skirti paminklai.
Lietuviai taip pat nerimauja, kad Berznyke, Seinų savivaldybėje,
statomi nauji paminklai, provokuojantys lenkų ir lietuvių
konfliktą, žeminantys kapinėse palaidotus Lietuvos karius, kurie
žuvo 1920 metais lenkų ir lietuvių konflikto metu.
Lenkijos lietuviai taip pat apkaltino Seinų apskrities valdžią
dėl to, kai, pasak jų, sulaužytas nuo apskrities įsteigimo 1999
metais galiojęs neformalus susitarimas viršininko pavaduotojo
pareigas skirti lietuvių tautybės atstovui.
Lietuvos ambasados Lenkijoje duomenimis, Lenkijoje gyvena apie 15
tūkst. lietuvių kilmės žmonių, daugiausia - Seinų ir Punsko
krašte netoli valstybinės sienos su Lietuva.