Per posėdžio pertrauką surengtoje spaudos konferencijoje tiesioginis N. Venckienės vadovas, Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis abejojo, ar viešai Lietuvoje vykdomą teisingumą kritikuojanti teisėja gali tinkamai dirbti savo darbą.
Tuo tarpu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius, ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas Algis Norkūnas dar kartą priminė – kad ir kiek N. Venckienei būtų keliama drausminių bylų, ją iš pareigų atleisti gali tik Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Kalbėdamas spaudos konferencijoje A. Norkūnas sakė, kad užvakar Teisėjų etikos ir drausmės komisija N. Venckienei iškėlė dar vieną drausminę bylą – dėl incidento Garliavos poliklinikoje.
Gali būti, kad netrukus jai bus iškeltos dar dvi drausminės bylos. Ši komisija kiek anksčiau yra gavusi Antstolių rūmų skundą dėl minėtos teisėjos pasisakymų apie antstolę Sonatą Vaicekauskienę ir jos veiksmus. Buvo atliktas patikrinimas ir komisija artimiausiame posėdyje svarstys, ar yra pagrindas N. Venckienei kelti drausminę bylą.
Prieš kelias dienas Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra gavusi ir Laimutės Stankūnaitės bei jos advokato skundus, prašančius įvertinti N. Venckienės viešus pasisakymus apie teismų darbą ir Lietuvoje vykdomą teisingumą. Pasak A. Norkūno, šių skundų komisija iškart negali imti nagrinėti. Pirmiausia reikia atlikti tyrimą ir surinkti įrodymus, išsiaiškinti, kokiame kontekste N. Venckienė pasisakė.
„Viską reikia kruopščiai ištirti – juk čia susiduria kelių asmenų interesai, teisėja yra įsivėlusi į ginčus dėl vaiko, vyksta kova, su kuo jis gyvens, todėl reikia nustatyti visas aplinkybes – ar yra pagrindas kelti drausminę bylą ir bausti teisėją, ar jo nėra“, – sakė Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas.
A. Norkūnas pripažino, kad greičiau reaguoti į skundus ir vertinti teisėjos N. Venckienės elgesį trukdo ir biurokratinės kliūtys. Pavyzdžiui, artimiausias Teisėjų etikos ir drausmės komisijos posėdis numatytas balandžio 18 dieną. Vis dėlto komisijos pirmininkas svarsto galimybę sušaukti neeilinį posėdį kaip įmanoma greičiau. „Mes ir patys esame suinteresuoti, kad tokia neapibrėžta ir nedaranti garbės teisėjų visuomenei situacija pernelyg neužsitęstų“, – sakė A. Norkūnas.
Kauno apygardos teismo pirmininkas N. Meilutis, lrytas.lt paklaustas, kaip vertina savo pavaldinės N. Venckienės elgesį, sakė, kad teisėja prasižengė su teisėjų etikos principais. „Kiekvienas žmogus, dirbdamas tam tikrą darbą, turi tikėti tuo, ką jis daro. Tai šiuo atveju, jei N. Venckienė, dirbdama teisėja, teigia, kad Lietuvoje nėra teisingumo, man kyla klausimas – kaip ji nagrinėja bylas? Išeitų, kad nagrinėdama bylas ji teisingumo nevykdo.“, – sakė N. Meilutis.
Kauno apygardos teismo vadovas neatmetė galimybės, kad dėl šių viešų N. Venckienės pasisakymų jos nušalinimo gali pradėti reikalauti bylų, kurias teisėja nagrinėja, proceso dalyviai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius, kalbėdamas apie vieną pastarųjų N. Venckienės pasisakymų, kai ji kvietė minią vykdyti savo teisingumą, neslėpė pasipiktinimo. „Mano nuomone, tai visiškai nesuderinama su teisėjų etika“, – sakė G. Kryževičius.
Jo teigimu, teisėjų etikos klausimus drausminės atsakomybės kontekste nagrinėja Teisėjų etikos ir drausmės komisija, tačiau teisėjus priima į darbą ir atleidžia, sprendžia kitus jų karjeros klausimus Lietuvos Respublikos prezidentas, o Teisėjų taryba turi tik patariamąjį balsą.
Vieną kartą šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė jau atmetė Teisėjų tarybos siūlymą už padarytus teisėjų etikai nusižengimus atleisti N. Venckienę iš teisėjos pareigų.