Maždaug 100 puslapių sutarties turinys yra slepiamas. Jis bus paviešintas po maždaug mėnesio, kai sutarties tekstą patvirtins Vyriausybė. Iki sutartį perduodant Seimui ją tris savaites tikrins Finansų bei Teisingumo ministerijos, o gavusi ministerijų išvadą – tvirtins Vyriausybė.
Kitą savaitę Vyriausybė žada svarstyti atominės elektrinės verslo planą, jį perduos Seimui kartu su koncesijos sutartimi.
Sutartį parafavo Koncesijos konkurso komisijos pirmininkas, energetikos viceministras Žygimantas Vaičiūnas ir „Hitachi, Ltd.“ viceprezidentas Masaharu Hanyu.
Šaltinių teigimu, koncesijos sutartyje yra apibrėžiama, kokiomis sąlygomis „Hitachi“ dirbs Lietuvoje, su kokiomis šalies kompanijomis galima pradėti derėtis dėl būsimųjų darbų, įsipareigojama, kad statybos bus baigtos laiku. Taip pat sutartyje yra numatyta, kad jei elektrinės statybų būtų atsisakyta, iš „Hitachi“ reikėtų išpirkti jų iki tos dienos sukurtą įdirbį.
Jokių įsipareigojimų investuoti koncesijos sutartyje nėra numatyta.
UAB „Visagino atominė elektrinė“ vadovas Rimantas Vaitkus apibūdino, jog sutartyje apibrėžta, kad elektrinės verslo riziką dalinsis projekto partneriai.
„Visos projekte dalyvaujančios šalys - tiek strateginis investuotojas, tiek Baltijos valstybės savo akcijų dalis pasakys, kai bus pasirašyta akcininkų sutartis. Konkrečiai koncesijos sutartyje pasakyta, kad kiekviena valstybė yra atsakinga už savo investicijų dalį ir prisiima verslo riziką už šį projektą. Lietuvą įstatymas įpareigoja turėti ne mažiau kaip 34 proc. projekte“, - sakė R. Vaitkus.
Ši koncesijos sutartis yra vienas iš tarpinių etapų ruošiantis elektrinei statyti. Galutinis sprendimas statyti elektrinę bus priimtas 2015 metų kovo 31 dieną. Tik tada turėtų paaiškėti, kokiomis sąlygomis bus skolinama elektrinės statyboms. Iki tos dienos tiek Lietuva, tiek „Hitachi“, tiek kiti gali projekto atsisakyti.
Pereinamajame etape tarp koncesijos sutarties pasirašymo ir sprendimo pradėti statyti atominę elektrinę įvairiems darbams ketinama skirti 283 mln. JAV dolerių (dabartiniu kursu - 730 mln. litų).
Vasarą patvirtinus koncesijos sutartį tikimasi pasirašyti ir akcininkų sutartį, kuria būsimosios elektrinės rinkos dalis pasiskirstytų „Hitachi“, Estija, Latvija ir Lietuva, galbūt – ir Lenkija. Nuo turimos akcijų dalies priklausys ir investicijų dydis.
Parafavimo metu žurnalistams išdalintoje medžiagoje skaičiuojama, kad elektrinė elektrą pradės gaminti 2021 metais.
Premjeras Andrius Kubilius po parafavimo žadėjo, kad investicijos į elektrinę sieks 17 mlrd. litų, užsakymai Lietuvos verslui statybų metu sieks 4 mlrd. litų. Išvakarėse premjeras žadėjo, kad Lietuvos investicija į projektą bus didesnė kaip 5 mlrd. litų.
„Projekto realizavimas ne tik leis spręsti energetinės nepriklausomybės problemą, bet ir turėti žemiausias elektros kainas palyginti su visais kitais energijos šaltiniais. Elektra bus konkurencinga ir pigesnė, nei pagaminta kitose generacijos pajėgumuose“, - žadėjo A. Kubilius.
„Tai ne tik didžiulė investicija, kuri sukurs daug darbo vietų ir bus didžiulis papildomas impulsas mūsų ir regiono ekonomikai, bet tai projektas, kuris sprendžia daug iššūkių mums, leidžia tapti labiau nepriklausomais elektros energetikos ūkyje. Uždarius Visagino atominę elektrinę Lietuva importuoja 75 proc. reikalingos elektros energijos.
Lietuva daugiau kaip 30 metų yra atominės energetikos valstybė ir šią kompetenciją išlaikė iki šiol. Projektas leis užtikrinti tęstinumą Lietuvoje. Mes pasirenkame geriausią partnerį pasaulyje ir branduolinės saugos požiūryje“, - dėstė premjeras.
Elektrinės statytojai žada, kad elektrą joje gaminti kainuos 7-10 centų už kilovatvalandę, tačiau pirmaisiais 18 metų taip pat reikės grąžinti statyboms pasiskolintas lėšas bei mokėti palūkanas. Nors nei paskolų dydis, nei palūkanos nežinomos, jie vertina, kad šie mokėjimai elektros kilovatvalandę brangins 10-15 centų. Todėl prognozuoja, kad elektrinės elektros kaina 2021-2039 metais bus 17-25 centų už kilovatvalandę.
Jei tuo metu rinkoje elektros bus galima įsigyti pigiau, tikimasi, kad bus galima derėtis su bankais ir mokėjimus už paskolas sumažinti, išdėstyti ilgesniam laikui.
"Hitachi" viceprezidentas Masaharu Hanyu žadėjo teikti visapusišką paramą atominės elektrinės projekte.
„Man yra garbė atstovauti „Hitachi“ šia svarbia proga. Laukiame darbo su regioniniais partneriais, kurių parama yra būtina, kad projektas pasiektų įgyvendinimo stadiją. Mes tikimės tapti gerais regioniniais partneriais ir toliau teikti visapusišką paramą, įgyvendinant šį projektą“, - sakė jis.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas gyrėsi, kad atominės elektrinės projektas nuo politinių deklaracijų juda link konkrečių darbų. „Visagino atominės elektrinės projektas buvo inicijuotas 2006 metų vasarį, šiandien turime labai konkretų rezultatą“, - dėstė jis.
Pasak A. Sekmoko, jei elektrinėje įvyktų avarija, tai jos padarinių likvidavimas vyktų pagal tarptautines konvencijas. „Verslo riziką prisiima visi dalyviai, visų pirma įmonė, kuri gamins elektrą, eksploatuos atominę elektrinę. O po to atitinkamų rizikų pasiskirstymas yra pagal tarptautines konvencijas“, - sakė A. Sekmokas.