A. Kaušpėdas: „Lietuvą išgelbės meilė artimui“

Dovydas Pancerovas
Lietuvių emigracija nėra valstybės žūties ženklas – tai dinamizmo ir raidos požymis. „Pasaulio pabaigos nebus. Lietuvos pabaigos – tuo labiau. Lietuvių kalba ir kultūra dabar įgavo didžiausią raidos pagreitį per pastarąjį šimtmetį“, - penktadienį Seime sakė politikos apžvalgininkas ir socialinių mokslų daktaras Lauras Bielinis. Konferencijoje „Lietuvos ateitis: tarp vizijos ir realybės“ žinomi visuomenininkai bandė įkvėpti jaunuosius tautiečius kurti pasaulio Lietuvą.
A. Kaušpėdas kalbėjo apie tai, kad Lietuva turi tapti lietuvybės šaltiniu po pasaulį pabirusiems tautiečiams.
Daugiau nuotraukų (1)
Vienas iš Sąjūdžio įkūrėjų, dainininkas ir architektas Algirdas Kaušpėdas kalbėjo apie tai, kad Lietuva turi tapti lietuvybės šaltiniu po pasaulį pabirusiems tautiečiams.
Per emigrantus, kurie neprarado ryšio su tėvyne, būtų nutiesti tiltai tarp Lietuvos ir kitų pasaulio valstybių. „Dabar pasaulio Lietuvos idėja atrodo lyg utopija, nes mūsų šalis yra susipriešinusi, pikta provincija. - apgailestavo A. Kaušpėdas. - Tam, kad taptų pasaulio Lietuva, Lietuvai labiausiai trūksta Lietuvos.“
Kūrėjas paaiškino savo idėją: „Nustatyta, kad Lietuva yra geografiniame Europos centre. Bet ar tai tapo tiltu pasaulio lietuviams? Ne, ten lankosi vokiečiai, kitų Europos valstybių atstovai. Bet ne lietuviai. Jeigu amerikiečių „National Geographic“ draugija nustatytų, kad Lietuva yra geografinė pasaulio bamba, tai vis tiek nesudomintų lietuvių. Nes lietuviams įdomi tokia Lietuva, kuri yra pasaulio Lietuvių centras. Lietuva turi būti ne uždaras indas, bet lietuvybės šviesos šaltinis.“
Baigdamas emocingą ir jaunuosius klausytojus įkvėpusią kalbą A. Kaušpėdas klausė: „Kas gali išgelbėti mus? Pirmiausia, meilė savo artimui. Nuo meilės artimui prasideda meilė Lietuvai, savo tautai, tautiškumui.
Mus išgelbės ne gyvuliškas individualizmas, bet dieviška sugyvenimo dvasia. Mes turime mokytis gyventi drauge, sugyventi, gyventi be saviniekos, mes turime žinoti, kad esame puikūs.
Jeigu mes kursime pasaulio Lietuvą, tai ir sukursime, pamatysite.“
Dainininkas pastebėjo, kad Lietuvą suvienyti gali net didelė nelaimė.
„Tokia didelė tautiečių emigracija yra nelaimė. Bet Lietuva ne miršta, o tirpsta. Tirpimas yra lėtas procesas, išsitęsęs laike.
Todėl mes to nepastebime. Mes turime įsivaizduoti, kad mirštame. Tada mums skaudės, būsime sukrėsti.
Gal tada atmerksime akis ir pabusim. Gal tada pradėsime kurti pasaulio Lietuvą“, - svarstė vienas Sąjūdžio kūrėjų.
Anot menininko, jau dabar ateina nauja lietuvių karta, kuri kurs ne tik tautiškumo formą, bet ir turinį. „Mes esame katalikiška tauta, todėl mums labai svarbi forma. Tačiau mes per ilgai gyvenome be turinio“, - pastebėjo kūrėjas.
* * *
Konferencijoje „Lietuvos ateitis: tarp vizijos ir realybės“ yra žingsnis į precendento Baltijos šalyse neturintį renginį - Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą.
Liepos 12-15 dienomis Prienų rajone Lietuvos jaunimas kartu su valdžios, verslo, kultūros ir mokslo atstovais aptars strateginius mūsų valstybės ir tautos reikalus. Taip pat ieškos konstruktyvių sprendimų bei jų įgyvendinimo būdų, taip spartins pažangios ir modernios valstybės kūrimą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.