- Šiemet Ukraina kartu su Lenkija rengia Europos futbolo čempionatą. Ar tai didelė finansinė našta šaliai?, - lrytas.lt paklausė V. Žovtenkos.
- Žinoma, tai didelės išlaidos. Gana didelė resursų dalis buvo skirta iš biudžeto, bet didžiąją dalį sudarė investuotojų lėšos. Jie investavo į, mano akimis žiūrint, perspektyvius objektus – viešbučius, stadionus. Pastatyta daug modernių viešbučių, keturi nauji stadionai. Donecke, Charkove faktiškai pastatyti nauji oro uostai, rekonstruotas oro uostas Lvove, nutiesti keliai. Išleista gana daug, tačiau esmingai pagerėjo šalies infrastruktūra. Galų gale juk viso to niekas iš mūsų neišveš – tai liks Ukrainoje, ir visu tuo naudosis ukrainiečiai bei šalies svečiai.
Mums šis projektas svarbus ir dėl mūsų šalies įvaizdžio. Mes jau pademonstravome, kad galime pasiruošti tokio masto renginiui. Prieš porą metų buvo daug gandų ir kalbų, kad viskas žlugo, reikia skubiai perduoti čempionatą kokiai nors kitai šaliai. Bet ponas M. Platini atvyko, viską apžiūrėjo ir pasakė, kad viskas tvarkoje. Tada gandai nutilo, po to vėl atsirado. Šiandien jau niekas nebesako, kad mums nepavyks, nes jau pavyko. Mes viską pastatėme, viskas yra. Dabar jau kalbama apie tai, kad labai daug pinigų buvo išleista. Bet, dovanokite, šaliai pastatyti tokie didžiuliai objektai – ar juos galima pastatyti už vieną litą ar griviną?
- Dabartinėje situacijoje Ukraina gali sau leisti visa tai statyti?
- Mes juk kalbame ne apie karą kur nors už šalies ribų, ne apie griovimą, o apie objektus, skirtus žmonėms. Ar galime sau leisti statyti viešbučius, ligonines, tiesti kelius? Žinoma, galime. Mes norime turėti gerus kelius, gerus stadionus, gerus viešbučius, vietas, į kurias žmonės gali ateiti pailsėti, pasportuoti. Norime, kad ukrainiečių tauta būtų sveika, kad pas mus nebūtų nebaigtų statyti sporto aikštelių, stadionų, kelių. 2012 m. Europos futbolo čempionatas buvo galingas motyvas visa tai padaryti. Jeigu ne čempionatas, visa tai būtų buvę daroma kur kas ilgiau ir lėčiau.
- Vis pasigirsta kalbų, kad Ukraina kaip šalis yra ties bankroto riba. Kiek tame tiesos?
- Pažiūrėkime į Ukrainos skolų apimtį ir palyginkime su skolomis, kokias turi, pavyzdžiui, Graikija, Italija, Ispanija, Portugalija ir netgi kai kurios sėkmingesnės Vakarų šalys. Įvertinkime skolos dydį, lyginant su BVP. Kai kur skolos sudaro 110-160 proc., o pas mus tik kiek daugiau nei 70 proc. Be to, praėjusiais metais santykis sumažėjo 9 proc. Mūsų išorinė skola ne iš tokių, kuri turėtų kelti susirūpinimą.
Mūsų ekonominio vystymosi rodikliai taip pat geri. Pernai BVP augo 5 proc. Grivina stabili. Per 2008 m. krizę grivinos vertė sumažėjo, bet nuo tų laikų nusistovėjo kursas 10 grivinų už eurą, ir jis nesikeičia. Dauguma gyventojų savo santaupas laiko grivinomis. Bankai finansuoja statybas. Vienintelis keblus klausimas – verslo kreditavimas. Bet čia jau kito pobūdžio rizika. Čia jau kalbama apie verslo gebėjimą imti šiuos kreditus ir juos po to grąžinti. Bet bendra ekonominė situacija mūsų šalyje šiuo metu yra stabili.
- Kokias bendradarbiavimo su Lietuva sritis laikote svarbiausiomis?
- Pati svarbiausia sritis – mūsų bendradarbiavimas eurointegracijos sferoje. Lietuva – mūsų patikima partnerė, patikima draugė ir mūsų eurointegracinio siekio rėmėja.
Labai svarbu ir viskas, kas susiję su ekonomine sfera. Lietuva ir Ukraina, mano požiūriu, yra kertinės šalys Baltijos ir Juodosios jūros erdvėje. Galime pradėti net nuo tų laikų, kai egzistavo variagų kelias į Graikiją. Žmonės nuo Baltijos jūros keliavo prekiauti prie Juodosios jūros. Tai egzistuoja ir dabar. To pavyzdys – krovininio traukinio „Vikingas“ maršrutas. Galbūt jis veikia ne taip efektyviai, kaip mes norėtume, tačiau jis veikia, vystosi, ir vystymosi tendencijos teigiamos. Anksčiau tai buvo tik Lietuvos, Ukrainos ir Baltarusijos projektas, bet dabar prie jo jungiasi ir kitos šalys. Jau prisijungė Moldova ir Gruzija, yra dirbama dėl Turkijos ir Azerbaidžano prisijungimo.
Manau, kad turime dideles galimybes bendradarbiauti ir energetikos sferoje. Ukraina yra potenciali ateities partnerė energetikoje ir yra pasirengusi elektros energiją pardavinėti Lietuvos Respublikai. Esame pasirengę bendradarbiauti projekto, susijusio su atomine energetika, rekonstrukcijoje. Esame pasirengę bendradarbiauti ir įvairiose kitose sferose, susijusiose su kitais energijos šaltiniais – dujomis, nafta. Mes dabar labai aktyviai dirbame, kad Ukraina turėtų ir alternatyvių energijos šaltinių, plėsdami galimybes išgauti ją iš nuosavų išteklių. Juodosios jūros dugne – didelės dujų ir naftos atsargos. Mes aktyviai dirbame, kad priviliotume ten žinomas tarptautines kompanijas, turinčias didelę patirtį išgaunant energijos šaltinius, esančius po vandeniu.
Svarbi sfera ir prekyba. Pastaraisiais metais Ukraina ir Lietuva apsikeitė prekėmis už daugiau kaip 1 mlrd. JAV dolerių. Kaip prekybos partnerė mus Lietuva labai domina, o mes Lietuvą taip pat, nes turime gana didelę rinką – daugiau kaip 46 mln. gyventojų. Teritorijos požiūriu tai didžiausia šalis, esanti Europoje.