Kauno policijos patruliai beveik kiekviename miegamojo rajono name žino bent po vieną butą, kuriame nuolat rengiamos naktinės išgertuvės, lydimos garsios muzikos ir didžiulio pačių dalyvių triukšmo.
Ne visus triukšmadarius išbaido pareigūnų vizitas ar net tūkstantį litų siekiančios piniginės baudos, tad kaimynams belieka įsigyti ausų kištukus ir apsišarvuoti kantrybe.
„Kas daugiabučiuose triukšmauja? Turbūt ne tik nuomininkai organizuoja naktines linksmybes?“ – paklausėme vieną iš miegamųjų rajonų – Dainavos – aptarnaujančio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko Šarūno Martinkėno.
– Kasdien peržiūrėdamas per parą gautus pranešimus pastebiu, kad iš visų atvejų 30–50 procentų būna dėl girtavimo, triukšmavimo, garsiai grojamos muzikos. Daugiausia tokių pranešimų sulaukiame po 22 valandos. Iki to laiko kaimynai paprastai dar kenčia.
Triukšmauja ne tik buto nuomininkai, bet ir savininkai. Ir nebūtinai butas turi būti paverstas landyne. Tiesiog šeimininkai linksmai gyvena, dažnai rengia vakarėlius, o nuo to kenčia kaimynai.
Dažniausiai triukšmauja jauni žmonės. Vakarėlių metu geriamas alkoholis, ištvirkaujama, lošiami azartiniai žaidimai.
Yra buvę atvejų, kai iškviesti policijos patruliai pamatė labai tvarkingą būstą, tačiau jame nuolat renkasi kompanijos.
Turime reaguoti į kiekvieną pranešimą apie triukšmautojus butuose, nebent tuo metu yra svarbesnių įvykių.
– Juk ne visais atvejais linksmybės baigiasi tragiškai, kaip praėjusį savaitgalį nutiko Šilainiuose?
– Lietuvis įsivaizduoja taip: kiekvieną penktadienio ir šeštadienio vakarą reikia švęsti. Policijos patruliai žino, kad nuo penktadienio vakaro būrys lėbautojų bus pristatytas į komisariatą, bus muštynių.
Tokie įvykiai – kiekvieno savaitgalio palydovas. Paskutinis įvykis Baltų prospekte – vienas skaudžiausių, tokie išgertuvių padariniai reti.
– Ar ši problema kasmet aštrėja, o gal priešingai – didėjant emigracijai triukšmadarių daugiabučiuose gyvena mažiau?
– Problema egzistuoja senokai, tačiau paūmėjimą pastebėjome prieš 5–7 metus ir šis lygis laikosi iki šiol. Pikas – nuo mokslo metų pradžios iki jų pabaigos, kai į miestą suvažiuoja jaunimas. Įtakos vakarėliams rengti turi ir šaltasis metų sezonas, nes žmonės linkę šėlti namuose.
Pavasarį ir vasarą triukšmadariai persikelia į gatves, parkus, aikšteles.
– Ar triukšmo problema būdinga visiems vadinamiesiems miegamiesiems rajonams?
– Kiekvienas miesto policijos komisariatas nuolat turi etatinių triukšmautojų, kuriais kaimynai skundžiasi nuolat. Daug tokių butų yra V. Krėvės, Taikos, Savanorių prospektuose, tačiau mūsų teritorija niekuo nesiskiria nuo Žaliakalnio, Šilainių, Eigulių rajonų. Visur egzistuoja ta pati problema.
Besilinksminantieji atvykus pareigūnams elgiasi dvejopai: vieni pasižada nebetriukšmauti ir išjungia muziką, tačiau nebūtinai – ilgam.
Kiti neklauso patrulių, įžeidinėja juos, aiškina, kad čia jie šeimininkai, todėl daro, ką nori. Tokie gyventojai atsiduria policijos komisariate ar net areštinėje.
Komisariate triukšmautojai gali praleisti tris ir daugiau valandų. Jeigu jie neblaivūs, tai laukiame, kol išblaivės. Areštinėje triukšmadarys laikomas iki dviejų parų.
Už policijos pareigūnų neklausymą gresia nuo 300 iki 500 litų bauda arba areštas nuo 15 iki 30 parų.
– Kokia atsakomybė už triukšmavimą naktį gresia nuomininkams, kokia – butą išnuomojusiam savininkui?
– Formaliai darbo dienomis garsiau leisti muziką ar šėlti galima iki 22 valandos, tačiau pagal Triukšmo valdymo įstatymą jau nuo 18 valandos triukšmas yra ribojamas.
Už triukšmavimą įspėjamas arba baudžiamas nuomininkas. Pirmą kartą jam gresia bauda iki 300 litų, už pakartotinius pažeidimus – nuo 300 iki 1 tūkst. litų. Deja, ne visus triukšmadarius baudos sutramdo.
Bendraujame ir su būsto šeimininku. Jeigu jis, be viso to, dar ir būstą nelegaliai išnuomojęs, pranešame Mokesčių inspekcijai. Jeigu išgertuvės vyksta nuolat, dažnai pats savininkas tokius nuomininkus išprašo lauk.
Tačiau ir tai problemą ne visada išsprendžia, nes būna, kad atsikrausto kita, dar aršesnė, kompanija. Būstus miegamuosiuose rajonuose dažniausiai nuomojasi studentai, kurie ne tik mokosi.
– Jeigu nuolat triukšmauja ne nuomininkai, o patys buto šeimininkai, kokios jiems gresia baudos?
– Įstatymai numato, kad savininkas gali būti baudžiamas ir už landynės laikymą. Pirmą kartą šeimininkas baudžiamas nuo 100 iki 200 litų, pasikartojus nusižengimui – nuo 200 iki 500 litų bauda arba areštu iki 30 parų.
Tiesa, jei policija sulaiko nepilnamečius triukšmadarius, jų tėvams taip pat gresia administracinė atsakomybė – nuo įspėjimo iki 300 litų baudos.
– Kai kuriuose daugiabučiuose egzistuoja ir kita problema – prasta garso izoliacija, kai pirmo aukšto gyventojas girdi, ką veikia kaimynas penktame aukšte.
– Kurioziškų atvejų dėl kiaurų sienų ir grindų pasitaiko nuolat. Ypač vyresnio amžiaus žmonės jautrūs bet kokiems garsams namuose – jiems trukdo ir vaikų bėgiojimas, skalbyklių, indaplovių ar televizoriaus garsas.
Po pamokų ir paskaitų grįžę moksleiviai ir studentai kaimynams kelia galvos skausmą ir dienos metu. Formaliai triukšmadariai nepažeidžia jokių įstatymų, tačiau kaimynystėje gyvenantys pensininkai nuolat kenčia.
Prieš kelerius metus būta politikų diskusijų esą reikėtų konfiskuoti triukšmą keliančias priemones, t. y. garso aparatūrą, tačiau kalbos ir liko kalbomis.