„Lenkijai vis labiau pereinant į puolimą, Lietuva natūraliai
užima gynybinę poziciją. Reikalavimai vargu ar bus veiksmingi, jie
prives tik prie nesibaigiančių raginimų atsilyginti, taip
diskredituojant abi šalis“, - rašoma straipsnyje, kuris paskelbtas
interneto žurnale „New Eastern Europe“.
„Lenkija, kurdama politiką Lietuvos atžvilgiu, turėtų
atsižvelgti į savo pačios patirtį santykiuose su kaimynais. Kaip
objektyviai didesnė šalis, Lenkija turėtų įvertinti istorinius
faktus, taip pat giliai įsišaknijusį susirūpinimą ir nuoskaudas
kaimyninėse valstybėse“, - rašo politologai.
W. Borodziczas-Smolinskis yra Tarptautinių santykių centro
Varšuvoje direktoriaus pavaduotojas, o V. Jurkonis - Rytų Europos
studijų centro ekspertas.
Jie teigia, kad aiškinantis dabartinio konflikto priežastis
svarbu įvertinti ir istorinį kontekstą.
Kaip rašoma publikacijoje, dešimtojo dešimtmečio pradžioje,
Lietuvai atkuriant nepriklausomybę buvo svarstoma galimybė veikti
Lietuvos vyriausybei emigracijoje Lenkijoje, kita vertus, tuo metu
lenkų mažuma rėmė Rusijos inspiruotą idėją sukurti Lietuvos
autonomiją Sovietų Sąjungos sudėtyje - lenkai dažnai linkę
pamiršti šią „detalę“.
Pasak politologų, akivaizdu, kad Lietuvos ir Lenkijos kivirčas
yra naudingas Rusijai, kuri gali mėginti tuo pasinaudoti.
„Sąlyginai lengva žaisti žaidimą su rusų mažumomis Latvijoje
ir iš dalies Estijoje, bet Lietuva, kurioje rusai sudaro kiek per
penkis procentus, sunkiai telpa į nacionalistinių Baltijos šalių
kuriamą įvaizdį. Todėl siekiant parodyti Lietuvą kaip šalį,
kuri tariamai pažeidinėja žmogaus teises, Maskvai reikia lenkų ir
rusų mažumų Lietuvoje aljanso“, - nurodo V.Jurkonis ir W.Borodzicz-
Smolinskis.
Jų teigimu, natūralių nuogąstavimų kelia ir Lietuvos lenkų
rinkimų akcijos bendradarbiavimas rinkimuose su Rusų aljansu.
„Lenkų ir rusų aljansas atrodo kaip nesusipratimas ir
natūraliai kelia susirūpinimą, kad jei ne Varšuva, tai bent
LLRA gali tapti patogiu Rusijos instrumentu. Žinant Lietuvos
istoriją, toks susirūpinimas atrodo pagrįstas“, - rašoma
straipsnyje.
Politikos ekspertai taip pat atmeta kai kurių Lenkijos politikų
argumentus, esą kantrybė iki šiol neatnešė jokių rezultatų,
todėl reikia keisti politiką.
„Reikia kelti klausimą, ar pasiekta kokios nors pažangos,
pakeitus supratingumą ir kantrybę agresyvesne politika, kuri remia
lietuvius prie sienos? Pavyzdžiui, 2008 metais 51 procentas lietuvių
sakė nesijaudinantys dėl dvikalbių ženklų, o dabar 80 proc. yra
griežtai prieš. Ar kas nors tai pavadintų efektyvumu?“, -
retoriškai klausia politologai.