Ličiūnų kultūros centras įsikūręs pačiame gyvenvietės centre, šalia kelio Krinčinas-Smilgiai.
Prie paliktų įvairiausio dydžio būdų tebesimėto didžiuliai kaulai, visi pašaliai nukloti šunų išmatomis. Šalia apleisto medinio, kadaise gyvenamojo namo pririštas vienas šuo. Iš per odą išsišovusių kaulų galima spręsti, kad ir dabar jis sočiai nepaėda.
Prie medinio ūkinio pastato pririšti dar trys šunys.
Vaizdas sukrečiantis.
Atsirado ir prižiūrėtoja
Mums dairantis po kultūros centro teritoriją ateina ir moteris. Ji pristatyti nenori ir iškart užsipuola, kam drįsome kelti koją į privačią teritoriją. „Šunys prižiūrėti, o čia – privati valda. Aš ta, kuri prižiūri šunis. Aš įgaliota saugoti namus, o bendruomenės pirmininkė neįgaliota visiems atstovauti. Tai jau socialinė diskriminacija“, – piktinosi, kaip supratome, gyvulių prieglaudos steigėjos Kristinos Ratkevičienės atstovė. „Pavardės nesakysiu. Nesutinku būti fotografuojama, nes tai tik mano asmeninis reikalas“, – buvo karingai nusiteikusi ličiūnietė.
Moteris tvirtino, kad katės niekur neišsilakstė, o buvo išdalintos žmonėms. Jas gavusių žmonių pavardžių ir kur jie gyvena atstovė sakė neklausinėjusi.
Pasidomėjus, kada ir kas sutvarkys teritoriją, moteriškė pareiškė, kad yra net ir labiau apleistų sodybų. Ji patikino, kad dar trys šunys bus atiduoti, o vienas liks apsaugai, kad vaikai nelandžiotų ir nelaužytų.
Gyvūnų pririnko sočiai
Kaip pasakojo vietos žmonės, pasvalietė K. Ratkevičienė Ličiūnų kultūros centre ir šalia jo esančioje medinėje sodyboje gyvūnų prieglaudą įkūrė praėjusį rudenį. Vietinių gyventojų teigimu, vienu metu ten galėjo būti laikoma apie 40 šunų ir maždaug 100 kačių.
Tačiau tikra ir gera gyvulių prieglauda šitos buveinės neįmanoma buvo pavadinti.
Neprižiūrimi ir retai maitinami šunys nutrūkdavo nuo grandinių ir tapdavo neprašytais svečiais kaimiečių sodybose. Alkani keturkojai yra papjovę ne vieną vištą ar gaidį, išgąsdinę vaikus.
Alkani šunys nenutildavę skalyti visą parą, o nuo kultūros centro sklindanti smarvė neleisdavo ilgiau pabūti lauke.
Dabar sodyboje likę tik 4 šunys, o katės, kaip įtaria kaimiečiai, veikiausiai išsilakstė po apylinkes, nes nematytų keturkojų sodybose labai padaugėjo.
Rengdavo garsius šokius
Krinčino seniūnijos seniūnas Remigijus Janušis sakė, kad kultūros centras priklauso Kristinai ir Arūnui Ratkevičiams. Prieš gerus 5 metus sutuoktiniai rengdavo visoje Panevėžio apskrityje garsėjusius šokius, į kuriuos suvažiuodavo ne tik vietiniai, bet ir jaunimas iš Kupiškio, Biržų, Panevėžio.
Sumažėjus lankytojų šeimininkai renginių organizavimą nutraukė ir išvažiavo uždarbiauti į užsienį. Tačiau gal ten nelabai sekėsi, kad prieš pusmetį grįžusi K. Ratkevičienė nusprendė atidaryti valkataujančių gyvūnų globos namus.
Šią prieglaudą moteris tarsi ir atidarė, tačiau jokių dokumentų nesusitvarkė. O vėliau dar pati, kaip sakė seniūnas, atsigulė į ligoninę.
Alkani bėdžiai kaukdavo
Ličiūnų bendruomenės pirmininkė Joana Kairienė sakė, kad niekas gyventojų apie gyvūnų prieglaudos steigimą neinformavo ir jų pritarimo niekas neprašė. Žmonės iš pradžių tylėjo ir buvo linkę tikėti kilniais K. Ratkevičienės tikslais, tačiau galiausiai kantrybė trūko.
Pasvalio rajono vadovai iš pradžių net džiaugęsi, kad atsirado žmogus, ėmęsis spręsti itin opią valkataujančių šunų ir kačių problemą. Niekas steigėjai nepriekaištavo ir dėl to, kad ji neturėjo leidimo, nes manė, kad biurokratinius reikalus susitvarkys ir vėliau.
Bendruomenės pirmininkė sakė, kad visi šunys buvo laikomi pririšti lauke, o katės buvo įkurdintos buvusio kultūros centro viduje. Tie patys keturkojai ilgai neužsibūdavo, jie keisdavosi. Vienus šunis žmonės išsiveždavo, kiti atveždavo naujų.
Kaimiečiai matydavo, kad šunys po kelias dienas nebūdavo šeriami, neturėdavo vandens, todėl buvo priversti ėsti sniegą, ištisai lodavo arba kaukdavo.
Kraustytis kitur nepanoro
„Važiavo ten komisijos, policija, veterinarijos, visuomenės sveikatos specialistai, savivaldybės atstovai. Visi vienu balsu tvirtino pamatę, kad vieta gyvūnų prieglaudai parinkta netinkama. Rajono valdžia, suprasdama, kad tokia veikla yra reikalinga, buvo nusprendusi K. Ratkevičienei suteikti kitas patalpas netoli Joniškėlio. Moteriai iš pradžių tos patalpos lyg ir patiko, tačiau vėliau ji apsigalvojo ir jų atsisakė.
„Kai seniūnija pati pradėjo rūpintis šia bėda, buvo likę tik 11 šunų. Katės buvo dingusios“, – aiškino R. Janušis.
Nemažai vargšų gyvūnų pasiėmė ir išsivežė gyvūnų globėjai iš Panevėžio ir Biržų. Jie paliko maisto ir likusiems keturkojams.
R. Janušis sakė, kad jau buvo sutaręs su veterinarijos gydytoju dėl likusių keturių šunų užmigdymo, tačiau sulaukęs gyvūnų globėjų skambučio iš Biržų ir pažado, kad atsiradus vietos visi beglobiai keturkojai bus paimti ir jiems bus ieškoma naujų šeimininkų.
Prieglaudos steigėjos K. Ratkevičienės pakalbinti nepavyko. Krinčino seniūnijos nurodytu telefonu ji neatsiliepė. Seniūno R. Janušio duomenimis, moters sutuoktinis išvykęs dirbti į užsienį.