Galutinį sprendimą ketinama priimti trečiadienio Ministrų
kabineto posėdyje, po Vyriausybės pasitarimo pranešė premjeras
Andrius Kubilius.
„Tam, kad būtų įgyvendinamas įstatymas, įvairios žydų
bendruomenės turi įsteigti fondą, ir Vyriausybė turi patvirtinti,
kad tam fondui bus skiriami pinigai. Šiandien pasitarime aptarėme ir
tikiu, kad trečiadienį priimsime Vyriausybės nutarimą, kuriuo
įstatymas bus pradėtas įgyvendinti“, - žurnalistams sakė
ministras pirmininkas.
Pasak premjero, kaip ir priimant įstatymą, taip ir dabar kai
kurios žydų organizacijos nesutinka su siūloma tvarka, tačiau
teigė, kad jokių naujų argumentų nėra, o didžiausios
organizacijos įstatymą vertina palankiai.
„Kiek galime spėti iš gautų Vyriausybėje raštų, tos pačios
bendruomenės su tais pačiais argumentais ir toliau lieka
prieštaraujančios to įstatymo įgyvendinimui. Naujų kokių nors
argumentų nėra, todėl apsvarstę visą pasirengimą įstatymo
įgyvendinimui esame pasirengę trečiadienį priimti sprendimą“, -
kalbėjo A.Kubilius.
„Tai yra Lietuvos valstybės geros valios aktas, atsižvelgiantis
į visas istorines aplinkybes. Įstatymas palankiai vertinamas
didžiausių pasaulyje veikiančių žydų organizacijų“, -
žurnalistams sakė ministras pirmininkas.
Geros valios kompensacijos fondas kaip viešoji įstaiga buvo
įsteigtas dar pernai. Tačiau tam, kad galėtų disponuoti pinigais,
reikia, jog jis būtų paskirtas Vyriausybės.
Fondo įstatuose numatyta, kad valstybės skiriamas turtas bus
naudojamas finansuoti žydų švietimo, religinę, mokslinę,
kultūrinę, sveikatos priežiūros ir kitokią visuomenei naudingą
veiklą.
Fondas taip pat numato remti Antrojo pasaulinio karo metais
Lietuvoje gyvenusius ir nuo totalitarinių režimų nukentėjusius
žydų tautybės asmenis.
Numatyta, kad fondo valdybą sudaro 12 narių, kurie atstovauja
Lietuvos žydų bendruomenei, Lietuvos žydų religinei bendruomenei
ir kitoms žydų religiją, sveikatos apsaugą, kultūrą ir
švietimą Lietuvoje puoselėjančioms organizacijoms ir įstaigoms.
Pernai vasarą Lietuvos Seimas priėmė Geros valios kompensacijos
už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą.
Pagal įstatymą, per dešimtmetį į specialų fondą turės
būti pervesta 128 mln. litų kompensacija už totalitarinių režimų
nusavintą turtą. Šie pinigai galės būti naudojami Lietuvos žydų
religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo
tikslams Lietuvoje.
Šiemet valstybės biudžete numatyti 3 milijonai litų, kurie
turėtų būti skirti nuo holokausto nukentėjusiems asmenims.
„Yra numatyti 3 mln. litų specifinei grupei žmonių - nuo
holokausto nukentėjusiems asmenims. Mes ir tikimės, kad tie asmenys
ir gaus tuos pinigus“, - žurnalistams sakė ministro pirmininko
kancleris Deividas Matulionis.
Pasak jo, kartu Vyriausybė pirmadienį nusprendė paprašyti, kad
būtų aiškiai įvardijama, kokiais principais remiantis bus
skirstomi pinigai.
Komentuodamas žydų ortodoksų ir Kauno žydų bendruomenės
prieštaravimus, D.Matulionis teigė, kad dabar visa atsakomybė tenka
vienijančiai organizacijai - Lietuvos žydų bendruomenei.
„Yra daug įvairiausių žydų organizacijų, bet yra viena
vienijanti Lietuvos žydų bendruomenė, kuri yra ir įstatyme
įvardyta. Todėl mes ir pavedėme, paprašėme, kad jie sukurtų tą
fondą ir įtrauktų į valdybą atitinkamų žydų organizacijų
asmenis“, - kalbėjo kancleris.
„Jeigu kas nors nėra įtrauktas, čia jau ne mūsų problema. Mes
negalime atsakyti už pačią Lietuvos žydų bendruomenę, kuri ir
sukūrė to fondo įstatus. Taip - yra ir Kauno žydų bendruomenė,
ir ortodoksai žydai, kurie nepatenkinti. Bet pusę metų vyko
diskusijos dėl pačių įstatų. Ten yra nuostatos, jos pakankamai
atviros. Jeigu žydų organizacija pageidauja dalyvauti valdyboje, ji
gali kreiptis ir tada pagal tam tikrus kriterijus vertinama, ar ji
atitinka, ar ne, ir įtraukiama arba neįtraukiama. Reikia
išfiltruoti ir tokius galimus atvejus, kai tam tikri apsišaukėliai
bando įeiti į valdybą skirstyti tų pinigų“, - sakė D.Matulionis.
Įstatyme numatyta kompensacija sudaro apie 30 proc. žydų
bendruomenių turėto nekilnojamojo turto, kuris buvo nacionalizuotas
ar kitaip neteisėtai nusavintas nacistinio ir sovietinio
totalitarinių režimų.
Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno apie 200
tūkst. žydų, bet holokausto metu didžioji jų dalis buvo
išnaikinta nacių ir vietos kolaborantų. Šiuo metu, anot žydų
bendruomenės, Lietuvoje gali gyventi apie 5 tūkst. žydų.