Parlamentarai įsitikinę, kad diskusija praėjusią savaitę turėjo būti surengta privaloma tvarka, nes ją inicijavo daugiau kaip dešimtadalis Seimo narių.
G. Songaila ir R. Kupčinkas remiasi Seimo statuto straipsniu,
kuriame numatyta, kad daugiau kaip dešimtadalio visų Seimo narių
raštišku reikalavimu į kitos posėdžių dienos darbotvarkę
privalomai įrašoma diskusija dėl ypač svarbios problemos.
Būtent 22 Seimo nariai prašė į kovo 29 dienos darbotvarkę
įrašyti 30 minučių diskusiją „Dėl brutalaus elgesio su vaiku
kovo 23 d. Garliavoje ir dėl giluminės krizės Lietuvos
teisėsaugoje“. Šis klausimas į darbotvarkę buvo įrašytas, bet
ją tvirtinant socialdemokratų siūlymu išbrauktas. Už išbraukimą
balsavo dauguma posėdžio dalyvių.
„Taigi, Seimui tvirtinant darbotvarkę, Seimo diskusija į ją
privalomai nebuvo įtraukta, nors tokią pareigą nustato aukščiau
minėtas Seimo statuto straipsnis. Mes manome, kad tokiu būdu -
privalomai neįtraukiant klausimo (diskusijos) į Seimo dienos
darbotvarkę - buvo pažeistos Seimo narių teisės“, - rašoma
kreipimęsi į Etikos ir procedūrų komisiją.
Jos prašoma pateikti motyvuotą išaiškinimą, ar Seimas savo
balsavimu gali privalomai neįtraukti į darbotvarkę klausimo
(diskusijos dėl ypač svarbios problemos), jei Seimo rašytinį
reikalavimą pasirašė daugiau kaip dešimtadalis visų Seimo narių.
„Atkreipiame komisijos dėmesį į tą faktą, kad Seimo dienos
darbotvarkės projektas virsta Seimo dienos darbotvarke tik po to, kai
Seimas ją patvirtina. Todėl bet kokie paaiškinimai, kad Seimo
narių rašytinis reikalavimas esą buvo patenkintas, įtraukiant
diskusijos klausimą į darbotvarkės projektą, neatitinka Statuto
reikalavimų“, - tvirtino G.Songaila ir R.Kupčinskas.
Jie inicijavo diskusiją Seime dėl kovo 23 dieną Kauno rajone,
Garliavoje, įvykusio nesėkmingo teismo sprendimo vykdymo, kai
mažametės mergaitė turėjo būti paimta iš globėjos Neringos
Venckienės ir perduota motinai Laimutei Stankūnaitei. Tuomet kilus
susistumdymui, mažametė nukentėjo.