Reikalauja 100 tūkst. eurų
Strasbūre įsikūrusį EŽTT jau pasiekė Laimutės Stankūnaitės skundas dėl teismo sprendimo nevykdymo. Skundas priimtas nagrinėti, Lietuvos Vyriausybei nurodyta iki gegužės pateikti savo atsakymus.
Patirtą žalą L. Stankūnaitė įvertino 100 tūkst. eurų, tačiau ši suma nėra galutinė ir ateityje bus tikslinama. Prognozuojama, kad savo vaiko iki šiol neatgaunanti moteris EŽTT pateiks dar kelis skundus, o neveiksnumą demonstruojanti valstybė už tai turės mokėti itin didelę kainą.
„Skundas dėl teismo sprendimo nevykdymo priimtas ir bus nagrinėjamas skubos tvarka, nepaisant to, kad šis klausimas neišnagrinėtas apeliacine ir kasacine tvarka. EŽTT sureagavo labai greitai, atsiuntė mums ir Vyriausybei klausimus, kad galima būtų pasiruošti bylai, bus skiriamas teismo posėdis“, - lrytas.lt žurnalistui sakė L. Stankūnaitės advokatas Gintaras Černiauskas.
Kovoje dėl vaiko L. Stankūnaitei atstovaujantis vienas garsiausių Kauno teisininkų minėjo, jog bus svarstoma galimybė Strasbūrui pateikti ir kitus su šia dramatiška istorija susijusius skundus.
„Pirmiausia vaiko atskyrimas nuo mamos, globos paskyrimas nepaaiškinus mamai motinystės teisių, teismo proceso vilkinimas ir nesugebėjimas šio klausimo išspręsti greitai, kaip tai numato mūsų įstatymai, Žmogaus teisių konvencija, Vaiko teisių apsaugos konvencija. Šis klausimas atviras, bus sprendžiama, ką toliau daryti ir kaip mums elgtis“,- sakė advokatas G. Černiauskas.
Politikų kišimasis atsisuks prieš valstybę
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka pareiškė, jog Lietuva už tebetvyrantį teisinį chaosą, kai L. Stankūnaitei iki šiol negrąžinamas jos vaikas, sumokės labai brangiai.
„Teisinėje valstybėje to būti negali, kad esant teismo sprendimui vaikas iki šiol lieka atplėštas nuo motinos. Esu įsitikinęs, kad Lietuva už tai sumokės labai labai didelę kainą“, - sakė A. Lydeka.
Pasak parlamentaro, vieši kai kurių politikų, taip pat ir prezidentės pasisakymai atsisuks prieš pačią valstybę. EŽTT praktika rodo, jog valstybės vadovų kišimasis į konkrečių bylų eigą, vieši jų pasisakymai palaikant vieną ginčo šalių yra traktuojami kaip tiesioginis poveikis teismui.
E. Lydekos manymu, po kai kurių pasisakymų kyla prielaidos apkaltos procedūrai, kuriai pradėti šiuo metu dar trūksta politinės valios. Politikas tikino, jog dėl viešų pareiškimų didžiules pinigų sumas mokėsianti valstybė patirtą žalą galėtų išieškoti iš konkrečių asmenų.
L. Stankūnaitės advokatas G. Černiauskas lrytas.lt žurnalistui sakė Strasbūrui jau perdavęs Lietuvos politikų viešus pasisakymus.
„Pasisakymus esame atrinkę ir išsiuntę į EŽTT Strasbūre. Be jokios abejonės, nagrinėjant bylą turės įtakos valstybės vadovų ir politikų pasisakymai. Iš jų turinio akivaizdu, kad jie (politikai ir valstybės vadovai – red.) perima teisingumo vykdymo funkciją, daro įtaką teismams, ima nurodinėti, kaip turėtų būti sprendžiamas šitas klausimas. Tokios nuomonės pareiškimas, be jokios abejonės, teismams turi didžiulę įtaką, taip pažeidžiamas teisėjų nepriklausomumo principas“, - sakė advokatas.
L. Stankūnaitei prognozuoja pergalę
Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Leonas Virginijus Papirtis nenorėjo plačiau komentuoti šios istorijos, tačiau L. Stankūnaitei prognozavo pergalę EŽTT.
„Aš manau, kad Strasbūre Lietuvai bus blogai. Nei kaip pilietis, nei kaip žmogus, nei kaip advokatas nesuprantu, kaip gali būti nevykdomas teismo sprendimas“, - sakė advokatų tarybos pirmininkas.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras taip pat neabejojo būsima L. Stankūnaitės sėkme Strasbūre. Didžiulę teisinio darbo patirtį sukaupęs politikas nesiryžo svarstyti, kokią sumą EŽTT galėtų priteisti L. Stankūnaitei, tik konstatavo, jog ieškovui palankus sprendimas – moralinė pergalė prieš valstybę.
Politikui nerimą kelia ne tik teismo sprendimo nevykdymas, bet sulig kiekviena diena vis labiau įsigalintis minios diktatas, vieši pasisakymai nesikreipti į teisėsaugą, bet vykdyti savo teisingumą.
„Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Kaune vienas nukentėjęs vaikinas nesikreipė į policiją, tačiau įvykdė savo tariamą „teisingumą“, surengė linčo teismą. Grįžo į butą nešinas benzinu ir jį padegė. Šioje situacijoje įžvelgiu pavojų keliančias tendencijas“, - svarstė S. Šedbaras.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas pritarė teisininkų bei teisėsaugininkų vis garsiau išsakomai nuomonei, jog ši istorija iš L. Stankūnaitės ir N. Venckienės civilinio ginčo virto kova dėl teisinių valstybės pamatų apgynimo.
S. Šedbaras sakė neabejojantis, kad L. Stankūnaitės drama bus aprašyta teisės vadovėliuose, ji taps Lietuvos teisės istorijos dalimi.