„Tai baisus pareiškimas. Aš manau, ir eilinis kolega, ir
apskritai apie bet kokį žmogų, tai atrodo, kad tai kažkoks
žmogžudys arba bankų išvogėjas.
Ir čia atseit labai blogas žmogus,
kuris turi savo įsitikinimą ir, matyt, meilę vaikui, ir pagal tai
veikia. Jeigu dėl to išvadinamas tokiais žodžiais ir dar tą dieną,
kai pati teisėtvarka pradeda bylą prieš tą žmogų, - jau nurodoma,
kad jis ne tik kaltas, bet ir labai baisus.
Tai koks galutinis
rezultatas tos bylos, patekus į kokį tarptautinį teismą, kur
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas jau nuteisia ir nuteisia
aukščiausia moraline bausme, išvadina visos valstybės pūliniu.
Kažkas nesuvokiama man“, - kalbėjo antradienį Lietuvos radijui V.
Landsbergis.
Profesoriaus manymu, ši situacija yra ir visos Lietuvos
problema. „Čia yra esminis dalykas - požiūrio į teisingumą, pačios
teisinės sistemos funkcionavimo. Faktas, kad pasitikėjimas teismais
labai žemas, patys teismų atstovai dėl to pyksta ir kažką kaltina,
kaip sovietų laikais disidentus kaltindavo, kad kenkia partijai
savo kritika. Na, o tokios mintys, kad nusivylimas teismais griauna
valstybės pamatus. Tai gal teismai, kurie nebrangina visuomenės
pasitikėjimo, ir griauna valstybės pamatus, kai išteisina
teisėtvarkos kyšininkus ir korumpuotus asmenis kaip saviškius. Tai
ką visuomenė turi galvoti ir koks pasitikėjimas tuo būdu ugdomas?“
- klausė V. Landsbergis.
Visuomenininkams atstovaujantis filosofas Romualdas Ozolas
teigia, kad ši problema - ne vien teisėjų ir teisėtvarkos, bet ir
apskritai mūsų kultūros ir intelekto, tautos sugebėjimo suvokti,
suprasti ir konstruoti gyvenimą problema.
„Mes aiškiai sakome: pasikvieskim žmones iš užsienio, kurie
būtų visiškai nešališki, nežinotų kontekstų, o vadovautųsi teise ir
humanizmu.
Labai aiškus dalykas - sustabdome visus veiksmus šioje
byloje, paskelbiame jai moratoriumą ir pradedame nešališkų užsienio
teisininkų jėgomis nagrinėjimą iš pradžių, nuo žudynių. Ten daugybė
klausimų, kurie nuo pat pradžių buvo nuvedami į šoną, ir kuriama
neteisinga situacija neteisėtiems sprendimams.
Šito niekas
Lietuvoje iš teisininkų negali paneigti, nes kiekvienu atveju gali
atsirasti kontrargumentas tam neigimui“, - teigė R. Ozolas.
Pasak jo, jeigu visuomenė neprivers teisėtvarkos būti
humaniška, tai tikrai neatsiras jėgų ir valstybė toliau eisianti
nykimo link.
„Kol nebus pramušta skylė šitame gelžbetoniniame
teisėtvarkos nežmoniškumo statinyje, niekas nesikeis“, - įsitikinęs
filosofas.