Į šią miesto pakraštyje esančią amžinojo poilsio vietą metų metus vanduo buvo gabenamas cisternomis. Savivaldybei vandens atvežimas kainuodavo maždaug 33 tūkst. litų, o miestiečiai keiksnodavo, kai per karščius buvo nespėjama papildyti cisternų.
Dabartiniai miesto vadovai sumanė, kad į kapines reikėtų nutiesti vandentiekio trasą už 0,5 milijono litų.
Tarybos komitetuose šiai idėjai buvo aršiai priešinamasi – siūlyta įrengti kelis gręžinius, kiekvienas jų kainuotų vos 15–20 tūkstančių litų.
Kilęs pasipriešinimas tik sumažino projekto vertę: dabar aiškinama, kad trasą tiesiančiai savivaldybės įmonei „Šiaulių vandenys” tai kainuos apie 350 tūkst. litų. Vandentiekio trasai bus sunaudotas beveik visas pelnas – pernai „Šiaulių vandenys” uždirbo 433 tūkst. litų.
Įmonės vadovas Jonas Matkevičius tikina, kad tai būsią naudinga – bendrovė turės naują nuolatinį klientą, kuris mokės po 2 litus už kubinį metrą vandens.
Tuo abejoti verčia savivaldybės pateikiama informacija, kad dabar per sezoną už vandenį reiksią mokėti tik po 8–9 tūkst. litų. Tad investicijų atsipirkimo reikės laukti daugiau nei pusšimtį metų.
„Akivaizdu, kad stengiamasi viską daryti kuo brangiau. Kažkam reikia žūtbūt išleisti tą trečdalį milijono litų.
Prieš Seimo rinkimus tai kai kam, matyt, labai naudinga”, – skolose skęstančio miesto vadovų išlaidumu stebėjosi tarybos narys Artūras Visockas.
Politikas retoriškai klausė, kas mokės, jei kapinėse bus paliktas atsuktas čiaupas: „Atsakymas paprastas – vandens vartotojai, nes savivaldybė neturi pinigų.”
Nė lito pasiskolinti nebegalinčių Šiaulių valdovų apetitą nuolat malšina prokurorai.
Jie jau uždraudė koncesinio futbolo maniežo ir koncesinių daugiabučių varguoliams statybas, dabar narpliojami milijoniniai menų inkubatoriaus ir Daušiškių kapinių projektai.