Žygio kapitonas Steponas Kudzevičius teigė, jog pasiryžti išplaukti aplink pasaulį nebuvo sunku. Iš pradžių planuota dalyvauti tik transatlantinėje regatoje „Columbus 92“.
Geri rezultatai šiose varžybose suteikė pasitikėjimo. „Leisdamiesi į šį žygį jautėmės išdidūs – nešėme žinią pasauliui apie tai, kad pasaulyje yra tokia šalis –Lietuva, kad ji išsivadavo iš priespaudos, kad ji gyva. Mes lankėme po visą pasaulį išsibarsčiusias lietuvių bendruomenes. Praėjo tiek metų ir laivo misija pasikeitė. Dabar tai bene vienintelė galimybė jaunimui išmokti jūrinio buriavimo. Jau ketvirta karta auga ant šio laivo“, - kalbėjo S. Kudzevičius.
Šio laikmečio „Lietuvos“ misija, anot jo – leisti prisiliesti jaunimui prie istorijos, ugdyti stiprias asmenybes, populiarinti buriavimą.
Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko teigimu, šis žygis nebuvo vien ilga kelionė. Tai vilties, tautos vienybės simbolis.
„Kai jachta „Lietuva“ išplaukė į žygį aplink pasaulį, buvo pats sąjūdžio žydėjimas. Jautėsi dvasinis pakilimas, vienybė. Ore pleveno džiugus jaudulys, viltis ir euforija. Jachtos „Lietuva“ išlydėtuvės buvo tarsi antrasis Baltijos kelias. Dešimtmečiai daug ką pakeitė – tiek šalyje, tiek visuomenės sąmonėje. Emocijos atvėso. Atsirado daug negatyvių dalykų. Ir šis laivas jau neturi tokios simbolinės reikšmės, kaip tais laikais. Tačiau, jei mes kalbame apie jūrinę valstybę, o kalbame apie tai jau seniai, tai „Lietuva“ yra vienas iš tikriausių ženklų, kad mes esame jūrinė valstybė“, - tikino uostamiesčio vadovas.