Pagal Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles, kai apdraustasis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (ASPĮ) kreipiasi darbo metu ir nustatoma, kad jis yra laikinai nedarbingas, nedarbingumo pažymėjime nedarbingumo laikotarpio pradžia nurodoma nuo kreipimosi dienos.
Kai apdraustasis į ASPĮ kreipiasi po darbo (išdirbęs visą darbo dieną, pamainą) ir nustatoma, kad jis yra laikinai nedarbingas, nedarbingumo pažymėjime nedarbingumo laikotarpio pradžia nurodoma kita diena.
Už 2 pirmąsias kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys (išskyrus slaugančius šeimos narį bei organų donorus). Ši pašalpa negali būti mažesnė negu 80 proc. ir ne didesnė kaip 100 proc. pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, primena „Sodra“.
Asmenims, gaunantiems pajamų pagal autorines sutartis, ligos pašalpa už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas nemokama.
Iš „Sodros“ biudžeto lėšų ligos pašalpa mokama nuo 3 laikinojo nedarbingumo dienos. Nuo 3 iki 7 laikinojo nedarbingumo dienos (imtinai) mokama 40 proc., nuo 8 laikinojo nedarbingumo dienos - 80 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Jeigu asmuo išdirbo, pavyzdžiui, 4 valandas, kreipiasi į ASPĮ, ir jis nuo tos pačios dienos pripažįstamas laikinai nedarbingu, o darbdavys taip nurodo ir darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, tai apmokėdamas ligos pašalpą už 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, už pirmos dienos 4 valandas darbdavys mokės darbo užmokestį, o už likusias 4 valandas - ligos pašalpą.
Jeigu darbdavys darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodys, kad asmuo buvo nedarbingas visą dieną, už pirmąją nedarbingumo dieną jis mokės ligos pašalpą.
Ligos pašalpą norintys gauti asmenys turi pateikti prašymą „Sodrai“.