„Mano manymu, keisti Konstitucijos nereikia, nes nėra ką
keisti“, - trečiadienį BNS sakė S. Šedbaras. Jis komentavo Seimo
rinkimų įstatymo pataisas, kuriomis apkaltos tvarka pašalintam
asmeniui po ketverių metų leidžiama kandidatuoti į Seimą,
pasirašiusios prezidentės Dalios Grybauskaitės raginimą dėl to
keisti Konstituciją.
„Konstitucijoje to (draudimo eiti tam tikras pareigas - BNS)
nėra, yra tik interpretacijoje. O jeigu tai yra interpretacijos
reikalas, pati konstitucinė norma čia niekuo dėta“, - aiškino
buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas.
Pasak jo, galima kalbėti apie Konstitucijos papildymą, tačiau
to daryti neprivalu.
Prezidentė, pasirašiusi Seimo rinkimų įstatymo pataisas,
priminė, kad 2011 metų sausio 10 dieną Konstitucinio Teismo
pareiškime pabrėžta, jog įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių
Teismo (EŽTT) sprendimą turi būti daromos atitinkamos Konstitucijos
pataisos. Todėl ji siūlo Seimui jau pavasario sesijos metu tokias
pataisas pradėti svarstyti.
Konstitucinis Teismas anksčiau yra pareiškęs, kad asmuo, kuris
buvo pripažintas sulaužęs priesaiką ir pažeidęs Konstituciją,
negali eiti pareigų, susijusių su konstitucinės priesaikos davimu.
Vyriausybė taip pat yra siūliusi keisti Konstituciją
sprendžiant šią problemą, bet Seimas nusprendė, kad to daryti
nebūtina, ir kovo 22 dieną priėmė tik Seimo rinkimų įstatymo
pataisą, kuria leido per apkaltą iš pareigų pašalintam asmeniui
į Seimą kandidatuoti jau po ketverių metų.
Ši pataisa atvėrė kelią apkaltos būdu iš prezidento posto
pašalintam Rolandui Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose.
Iki šiol Seimo rinkimų įstatymas numato, kad asmuo, kurį
parlamentas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar
panaikino jo Seimo nario mandatą, iš viso daugiau niekada negali
kandidatuoti į parlamentą. Tokį reguliavimą keisti nurodė EŽTT,
nagrinėjęs R.Pakso bylą prieš Lietuvą ir konstatavęs, kad
ribojimas kandidatuoti į parlamentą visam gyvenimui esantis
neproporcingas.
R.Paksas iš prezidento posto pašalintas 2004 metais,
Konstituciniam Teismui pripažinus, kad jis šiurkščiai pažeidė
šalies Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai suteikė Lietuvos
pilietybę verslininkui Jurijui Borisovui už šio duotą finansinę
paramą ir leido verslininkui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos
institucijos atlieka tyrimą bei klausosi jo pokalbių.
Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, Lietuvos
parlamentas 2004 metais netrukus po R.Pakso apkaltos įstatyme
įtvirtino, kad „Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas
apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino
jo Seimo nario mandatą“. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą,
R.Paksui taip pat uždrausta eiti kokias nors kitas pareigas, kur
būtina priesaika, pavyzdžiui, jis negalėjo tapti ministru.