Bendru sutarimu patvirtintame sprendime konstatuojama, jog
Lietuvos pusė susitarimo įgyvendinimui yra pasirengusi, tačiau
kartu pažymima, jog iki šiol vis dar išlieka trūkumų, susijusių
su nepakankamu infrastruktūros išvystymu Lietuvos ir Baltarusijos
pasienyje esančiuose pasienio kontrolės punktuose.
Komitetas paragino Susisiekimo ministeriją kartu su Finansų,
Vidaus reikalų ir Užsienio reikalų ministerijomis nedelsiant
parengti Lietuvos ir Baltarusijos pasienio kontrolės punktų plėtros
strategijos įgyvendinimo priemonių planą ir pradėti jį
įgyvendinti, praneša Seimo ryšių su visuomene skyrius.
Komitetas taip pat pažymėjo, jog Lietuvos ir Baltarusijos
pasienyje opia problema ir toliau išlieka didelės krovininių
transporto priemonių eilės ir ragina atitinkamas ministerijas su
joms pavaldžiomis institucijomis išanalizuoti šių eilių sudarymo
priežastis ir įvardyti kliūtis, kurios trukdo užtikrinti reikiamą
pasienio kontrolės punktų pralaidumą, pateikti siūlymus problemai
spręsti.
Dvišalis susitarimas dėl palengvinto judėjimo pasienyje su
Baltarusija pasirašytas 2010 metų spalio 20 dieną Minske. Abiejų
valstybių parlamentai jį ratifikavo 2011 metais.
Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis vasario pabaigoje
pranešė, kad Lietuva oficialiai nota informavo Baltarusiją, jog yra
pasirengusi paprastesnei sienos kirtimo tvarkai. Kad tvarka
įsigaliotų, reikia ir atitinkamo Baltarusijos žingsnio.
Lietuvos ir Baltarusijos susitarimas sudaro galimybę pasienio
gyventojams kirsti valstybės sieną be vizų, su specialiais vietinio
eismo leidimais ir būti kitos valstybės pasienio teritorijoje iki 90
dienų per pusę metų.
Vietinio eismo leidimai bus išduodami nuolatiniams pasienio
teritorijų gyventojams, kurie įrodys pagrįstas ekonomines,
prekybines, kultūrines ir kitas svarbias priežastis lankytis kitos
valstybės pasienio teritorijoje.
Leidimai galios nuo vienerių iki penkerių metų, jų išdavimo
mokestis - 20 eurų. Jie nesuteiks teisės dirbti kitoje šalyje ir
neužkirs kelio pasienio gyventojams gauti vizas ir keliauti su jomis
už pasienio zonos ribų arba į Šengeno valstybes, jeigu asmuo
atvyksta į Lietuvą ne pagal vietinio eismo režimą.
Į vietinio eismo pasienio zoną su Baltarusija iš Lietuvos
pusės turėtų patekti apie 800 tūkst. gyventojų, iš Baltarusijos
pusės - apie 600 tūkstančių. Remiantis reglamento nuostatomis, į
pasienio teritoriją įtraukiami administraciniai teritoriniai
vienetai, nutolę nuo valstybės sienos iki 30 kilometrų bei
prasidedantys zonoje, esančioje 30 kilometrų iki valstybės sienos,
bet nenutolę nuo jos daugiau kaip 50 kilometrų. Lietuvos pasienio
teritorijų sąrašas sudarytas seniūnijų pagrindu ir yra
įtvirtintas susitarimo priede.