Argumentu ieškiniui taps Lietuvos banko ekonomikos direktoriaus Mindaugo Leikos pareiškimas, kad jo vadovaujamas skyrius dar 2009-aisiais Lietuvos banko vadovus informavo, kad „Snoras“ gali būti nemokus.
Pasak M. Leikos, komercinių bankų prievaizdas į jo informaciją reagavo tik po dvejų metų, kai Lietuvos banko vadovo kėdėje Reinoldijų Šarkiną pakeitė Vitas Vasiliauskas.
„Tai skandalinga informacija, kuri leidžia mums formuoti tam tikrą ieškinį ir prieš Lietuvos banką dėl netinkamos priežiūros. Dėl Lietuvos banko veiksmų buvo suklaidinti daug investuotojų, kurie investavo į „Snoro“ akcijas bei indėlio sertifikatus“, - lrytas.lt sakė „Snoro“ kreditorius vienijančios asociacijos vadovas Danas Arlauskas.
„M. Leika sakė įtaręs, kad bankas nemokus. Jei ši informacija buvo teisinga, tai Lietuvos bankas turėjo imtis tam tikrų priemonių ir neleisti „Snorui“ platinti nei obligacijų, nei indėlio sertifikatų, kurie tik blogino banko padėtį.
Iš Lietuvos banko bandysime išieškoti mūsų atstovaujamų indėlių sertifikatų savininkų prarastus pinigus dėl to, kad jis tinkamai neprižiūrėjo „Snoro“. Jiems buvo padaryta nusikalstama žala dėl Lietuvos banko aplaidumo“, - dėstė D. Arlauskas.
Pasak jo, iš Lietuvos banko nuostolius padengti prašyti rengiasi iki 1000 asociacijos atstovaujamų žmonių, kurie įsigijo 50 mln. litų vertės „Snoro“ indėlio sertifikatų. Jie ketina teikti grupinius ieškinius.
Lietuvos bankas teismui bus skundžiamas ir dėl to, kad neįsikišo, kai „Snoras“ klaidingai tvirtino, jog indėlio sertifikatai yra draudžiami valstybės taip pat kaip indėliai.
„Vyko sąmoningas žmonių klaidinimas. Įstatyme parašyta, kad sertifikatai nedraudžiami, tačiau žmonės negali sekti visų teisinių vingrybių pasidėję įstatymus kaip Bibliją. Tai stebėti turėjo Lietuvos bankas“, - argumentavo D. Arlauskas.
„Snoro“ kreditoriai tikisi, kad papildomų argumentų teisinėje byloje jiems suteiks „Snoro“ veiklą tirianti komisija. Parlamentarai savo tyrimo išvadas turėtų pateikti per porą mėnesių.
„Komisija tiria, ar Lietuvos bankas tinkamai prižiūrėjo „Snorą“. Jei komisija pripažins, kad Lietuvos bankas neatliko savo funkcijų, mums bus paprasčiau formuoti ieškinį. Todėl laukiame Seimo komisijos išvadų, taip pat stebime, kaip sekasi pavieniams žmonėms, kurie dėl to paties teisiasi su Lietuvos banku“, - sakė D. Arlauskas.
Prieš savaitę M. Leika, liudijęs „Snoro“ bankrotą tiriančiai komisijai, žurnalistams pasakojo, kad Lietuvos banko Finansinio stabilumo skyrius, kuriam jis vadovavo iki 2011-ųjų, „Snoro“ veiklą atidžiai tyrė nuo 2009-ųjų metų.
- Ar pastebėjote nerimo ženklų? - M. Leikos klausė žurnalistai.
- Taip, be abejo. Pradinė analizė buvo padaryta dar 2009 metais. 2009 metais buvo aišku, kad bankas yra iš esmės nemokus
- Kodėl tada nebuvo imtasi veiksmų?
- Šiuos klausimus reikėtų turbūt užduoti tuometiniams banko vadovams.
- Tai jūsų išvados buvo ignoruojamos?
- Mes jas pateikėme atskiriems valdybos nariams. Valdyba netyrė išvadų.
- Kokiems valdybos nariams buvo pateikta informacija?
- Nenoriu apie tai diskutuoti. Komisijai tą pasakiau, ji turėtų priimti savo išvadas.
Tiesiog noriu pasakyti, kad "Snoro" problemos nebuvo atsiradusios staiga, jos kaupėsi metų metus. Apie jas buvo galima numanyti. Kadangi kalbame apie teisinius procesus, tai tam, kad priimti sprendimą, reikia turėti aiškius įrodymus. Iki tol, kol buvo gauti aiškūs įrodymai iš Šveicarijos institucijų, galėjome vadovautis tik prielaidomis. Bet tos prielaidos vėliau, kaip matome, pasirinko.
- Iš ko nusprendėte, kad bankas nemokus?
- Buvo keli faktoriai. Pirmas dalykas – tai paskolų nuostoliai. Antras dalykas – tai vertybiniai popieriai, kuriems buvo apribojimas, kuriais bankas negalėjo laisvai disponuoti, kurie buvo išvesti į užsienį.
Turimos informacijos pagrindu buvo galima daryti prielaidas, kad bankas buvo nemokus jau prieš porą metų. Tai buvo prielaidos, o kad surinkti faktus, reikia imtis veiksmų.
Reikia paklausti atitinkamų priežiūros institucijų, kitų šalių bankų, ir taip toliau. Jei niekas tų veiksmų nesiima, tai prielaidos ir lieka prielaidomis. Tų veiksmų buvo imtasi atėjus naujam vadovui tam, kad informacija būtų patikrinta. Tik ją patikrinus valdyba priėmė tą sprendimą.
- Ar Lietuvos bankas dėl to kalbėjo su „Snoro“ vadovais?
- Nežinau. Aš tikrai ne.
- Ar buvo kokie nors veiksmai išvis buvo daromi dėl "Snoro"?
- Aš nevadovavau priežiūrai ir negaliu atsakyti už priežiūros vadovus.
Jei atsimenate 2008 metais buvo miniskandalas - cituojama finansinio stabilumo apžvalga ir sakoma, kad vienas bankas galimai iš principo yra nemokus. Remtasi testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatu. Tos prielaidos buvo, bet po to buvo kartojama, kad viskas yra gerai.
- Ar „Snore“ blogėjo padėtis nuo 2009 metų?
- Aš negaliu atsakyti už priežiūrą. Priežiūra disponavo visa informacija. Ta informacija, kurią mes disponavome, buvo ataskaitos. Mes matėme, kad bankas didina savo veiklos apimtis.
Bet kuri finansinė institucija, kol gauna daugiau pajamų, nei patiria išlaidų, nesvarbu, ar ji moki, ar ne, gali gyvuoti. Tai finansinės piramidės principas. Kol bankas surinkdavo daug indėlių (už indėlius jis mokėdavo aukštas palūkanas), tol jis galėjo gyventi. Galėjo nerodyti nuostolių, galėjo juos maskuoti, paslėpti ir taip toliau.
Kai ateina diena „X“, kai indėlininkai supanikuoja, pradeda bėgti ir bankas negali padengti savo einamųjų mokėjimų ir išmokėti visų indėlių, jis tampa nemokus.
Šiuo atveju turime situaciją, kai bankas sakė, kad jis turi labai daug likvidžių lėšų, bet iš tikrųjų jomis negalėjo disponuoti. Tai ir yra pagrindinis dalykas. Ataskaitas galima piešti, bet jas visada reikia patikrinti.
- Kam dar buvo žinoma ta medžiaga?
- Mes dirbome banke, tą informaciją teikėme savo vadovybei. O kur ji keliavo toliau, negaliu pasakyti, nes to nežinau.
- Kodėl susidarė bloga situacija 2009 metais: ar dėl to, kad piktybiškai banko vadovai veikė, ar buvo kažkokios kitokios priežastys, neišmanymas?
- Tie nuostoliai atsirado ir iki 2009 metų, tai tęsėsi kur kas ilgiau. Mano nuomone, priežastys yra dvi. Viena – paskolų nuostoliai, nes bankas patiria nuostolių rizikingai investuodamas. O antras – kad buvo vykdomas ir piktnaudžiavimas.