Pasak A. Anušausko, Viešųjų pirkimų įstatymo analogas
politinėms partijoms yra Politinių partijų ir politinių kampanijų
finansavimo įstatymas, o esamą reguliavimą tobulinti reikėtų ne
partijoms įvedant viešuosius pirkimus, o reikalaujant skelbti itin
detalią pirkinių ataskaitą.
Ketvirtadienį minėta parlamentinė grupė surengė pasitarimą
dėl atskaitomybės už valstybės pinigų naudojimo partijoms bei
politinėms kampanijoms finansuoti tobulinimo, jame dalyvavo
Vyriausiosios rinkimų komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos
vadovai.
Pasitarimas surengtas po to, kai praėjusią savaitę Seimas
atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Viešųjų pirkimų
įstatymo pataisai, kuri daro išimtį partijoms ir nepaisant to, jog
didesnė jų iždo dalis bus valstybės pinigai, leidžia pirkti
nerengiant viešųjų pirkimų.
Šalies vadovė pataisas vetavo argumentuodama, kad tokiu
reguliavimu partijoms bus sudarytos nepagrįstos privilegijos, taip
pat pažeista ES direktyva ir tai sukeltų grėsmę Lietuvai sulaukti
sankcijų.
„Sakyti, kad Lietuva pažeidžia ES teisę, šiuo atveju aš
manyčiau, kad ne visai tikslu. Mes iš anksto nediskutavę priėjom
prie klaidingų išvadų, kad Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos
yra taikomos partijoms. Manau, kad politinių kampanijų ir partijų
finansavimo įstatymas šiuo atveju yra partijų Viešųjų pirkimų
įstatymo analogas, bet taikomas būtent partijoms ir jų politinei,
specifinei veiklai“, - po pasitarimo žurnalistams sakė
A. Anušauskas.
Pasitarime iškelta mintis, jog teisinį reguliavimą reikėjo
keisti ne Viešųjų pirkimų įstatyme įrašant konkrečią
išimtį, kad partijoms atitinkamos nuostatos netaikomos, o įrašant
nuostatą, kad partijų pirkimus reglamentuoja Politinių partijų ir
politinių kampanijų finansavimo įstatymas.
Taip pat A.Anušauskas mato prasmę keisti sąvokas, pabrėžiant,
jog partijoms skiriami pinigai yra traktuotini ne kaip biudžeto
asignavimai, o kaip dotacijos.
„Šiuo atveju reikėtų sąvokas tikslinti, vietoj biudžetinių
asignavimų labai aiškiai pabrėžti, kad tai dotacijos partijoms
skiriamos, jų veiklai finansuoti. Ir kita vertus, išlaidų kontrolei
ir viešinimui svarbu atsiliepti į Europos Tarybos rekomendacijas -
skelbti pakankamai išsamius išlaidų žiniaraščius“, - sakė
A. Anušauskas.
Pasitarime dalyvavęs Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas
Zenonas Vaigauskas tvirtino, jog Europoje nerado valstybės, kurioje
partijos viešųjų pirkimų įstatymo reglamentavimu būtų tapusios
perkančiomis organizacijomis, ir taip pat pritarė, kad partijų
finansams tvarkyti yra atskiras, partijų ir kampanijų finansavimo
įstatymas.
Seimas praėjusią savaitę atmetė prezidentės D. Grybauskaitės
veto dėl išimčių partijoms, tad įsigalioja Seimo anksčiau
priimtas įstatymas, leidžiantis partijoms pirkti nerengiant
viešųjų pirkimų. Tai pirmasis prezidentės D.Grybauskaitės veto,
atmestas Seime.
Kovo viduryje Seimo priimtos pataisos numato, kad politinių
partijų ir politinių kampanijų dalyvių vykdomiems pirkimams
netaikomos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, jog daugiau kaip
50 proc. iš valstybės biudžeto finansuojamas juridinis asmuo prekes
ar paslaugas turi pirkti per viešuosius pirkimus.
Šalies vadovė įstatymą į Seimą buvo grąžinusi su savo
pasiūlymu, kuris partijoms būtų leidęs neorganizuoti viešųjų
pirkimų tik tuomet, kai politinės kampanijos vykdymo tikslais
perkamos reklamos, leidybos ir spausdinimo paslaugos. Pasak šalies
vadovės, tai būtų užkirtę kelią pavojui, kad viešųjų pirkimų
procedūros trukdytų partijoms politinės kampanijos metu.
Viešųjų pirkimų įstatymą parlamentarai pakeitė po to, kai
uždraudus verslui remti partijas, biudžeto dotacijos dalis taps
pagrindiniu partijų finansavimo šaltiniu. Nuo sausio įsigaliojusios
pataisos draudžia partijoms priimti fizinių ir juridinių asmenų
aukas, o politinės kampanijos dalyviams leidžia priimti tik fizinių
asmenų aukas.