Kalbėdamas užsienio politikos konferencijoje jis sakė, kad
Minsko atsakas į Europos Sąjungos (ES) sankcijas turi būti
proporcingas.
„Jis neturėtų būti perdėtas ar darantis žalos mūsų
ekonomikai, neturi kenkti mūsų santykiams su normaliais
europiečiais. ES yra skirtingų europiečių - pareigūnų,
biurokratų ir ištisų šalių. Pavyzdžiui, yra Lietuva ir Latvija.
Ar jie nori, kad nutrauktume santykius su jomis ir pabėgtume iš jų
rinkos? Bet mes suprantame, kad joms daromas didžiulis spaudimas“, -
sakė Baltarusijos prezidentas.
Protestuodama prieš politinių oponentų persekiojimus ir
žmogaus teisių suvaržymus, ES plečia sankcijas Baltarusijai.
Praeitą mėnesį ES užsienio reikalų ministrai nusprendė
įvesti sankcijas 29 įmonėms, kurios priklauso trims su
A. Lukašenkos režimu siejamiems Baltarusijos verslininkams, ir į
„juodąjį sąrašą“ papildomai įtraukti 12 asmenų.
ES sankcijos pirmą kartą pritaikytos oligarchų Jurijaus Čižo
ir Anatolijaus Ternavskio įmonėms, į juodąjį sąrašą įtraukta
ir naujų verslininko Vladimiro Peftijevo kompanijų. Šios įmonės,
vadinamos „A.Lukašenkos kišenėmis“, negalės atlikti finansinių
operacijų ES.
Lietuvos verslo atstovams perspėjus apie ekonominių sankcijų
žalą Lietuvos verslui, diplomatai sako, kad nuogąstavimai
nepagrįsti, prieš Baltarusiją „jokių totalinių ekonominių
sankcijų nėra“, priemonės taikomos tik oligarchams, o ne
valstybinėms įmonėms.
A. Lukašenka ketvirtadienį sakė, kad jis nėra priešiškas
idėjai normalizuoti santykius su Vakarais, bet teigė
nepasiduosiantis „spaudimui ir šantažui“.
„Būtų kontrproduktyvu mums daryti spaudimą ir reikalauti
vykdyti jų reikalavimus“, - kalbėjo A.Lukašenka.