Ūkininkai priversti plėstis į mažiau derlingus rajonus

ELTA ir lrytas.lt inf.

Dėl intensyvios žemdirbystės ir žemės ūkio paskirties sklypų trūkumo derlinguose rajonuose plėstis

Ūkininkai priversti ūkį plėtoti mažiau derlingose žemėse.
Daugiau nuotraukų (1)
Pasak tokią analizę atlikusios žemės ūkio paskirties nekilnojamojo turto valdymo įmonės „Agro MT“ direktoriaus Mariaus Žutauto, šiandien paklausa tokia didelė, jog įsigyti žemės ūkio paskirties sklypą Kėdainių ir kituose derlinguose rajonuose yra ypač sudėtinga - parduodami sklypai yra arba mažo ploto, arba gerokai viršija rinkos kainas. Dėl to stambūs ūkininkai plečia ūkius į kitus rajonus.
„Nuo seno žemės ūkiu garsėjančiame Kėdainių rajone žemė patraukli ne tik dėl aukšto derlingumo balo, tačiau ir dėl geografinės lokacijos. Rajonas apsuptas miestų, kuriuose išvystyta pramonė - Kauno, Jonavos, Raseinių, Radviliškio. Juose gyvena daug darbingų ir uždirbančių žmonių, veikia stambios maisto pramonės įmonės, kurioms reikalingos žaliavos. Tai naudinga ūkininkams, nes atsiranda žemės ūkio gėrybių paklausa“, - sako M. Žutautas.
Hektaras ūkinės paskirties žemės sklypo Kėdainiuose gali kainuoti nuo 9-10 tūkst. litų. Bendrovės teigimu, ši investicija atsiperka maždaug per 5-6 metus, nes Kėdainių rajone žemės našumas leidžia viename hektare išauginti beveik dvigubai didesnį derlių nei kituose vidutinio derlingumo rajonuose. Tačiau sklypų kainos ir paklausa vidutinio derlingumo rajonuose yra mažesnės. Pavyzdžiui, labiau į vakarus nutolusiame, mažiau palankiame ūkininkauti Kelmės rajone dirbamos žemės hektaro kaina siekia 3-5 tūkst. litų.
„Akivaizdu, kad žmonės linkę pirkti brangesnę, bet derlingesnę žemę, - teigia M. Žutautas - Tačiau pavyzdžiai rodo, kad investicijos į mažiau derlingus žemės sklypus kituose rajonuose taip pat gali būti išeitis, norintiems plėsti ūkį”.
M. Žutauto teigimu, ūkininkui sudėtinga dirbti žemę didesniu nei 30 kilometrų spinduliu, todėl toliau nuo pagrindinio ūkio žemės sklypus įsigiję ūkininkai ten įkuria mažas ūkių bazes, augina mažiau priežiūros reikalaujančias kultūras arba imasi ekologinės žemdirbystės.
„Plėtra į rajonus, kuriuose žemės derlingumas yra mažesnis, negarantuoja greito investicijų atsipirkimo, tačiau ilgu laikotarpiu ši plėtra duos daugiau finansinės naudos nei išsvajoto sklypo, tarkime, Kėdainiuose laukimas“, - sako M. Žutautas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.