Iš obligacijų siekęs užsidirbti buvęs Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas ir bankrutavusio „Litimpeks” banko valdybos pirmininkas 55 metų G. Preidys teismui neįrodė, kad jam trūko finansinio išprusimo.
Bet Vilniaus apygardos teismas iš dalies įsiklausė į jo žodžius. Studentams bankininkystės paslaptis dėstantis vilnietis turės sumokėti bankui DNB tik dalį skolos.
Įkeitė ir uošvės turtą
G.Preidys dar 2007 metais susigundė nauju tuomečio banko „DnB Nord” (dabar DNB) produktu. Jis įsigijo su akcijomis susietų obligacijų (SASO).
Bankas sutiko paskolinti 8,8 mln. litų, už kuriuos ir buvo įsigytos obligacijos.
Buvusiam „Litimpeks” banko vadovui dėl to teko įkeisti ne tik savo, bet ir žmonos, taip pat uošvės nekilnojamąjį turtą.
Kylant akcijų kursui, sandoris turėjo būti pelningas.
Tačiau ekonominė krizė sumaišė visas kortas. Po trejų metų obligacijos nieko neuždirbo.
Nors bankas obligacijas išpirko už nominalią vertę, buvęs bankininkas liko skolingas 1,4 mln. litų palūkanų.
G. Preidys pasijuto suklaidintas ir kreipėsi į teismą su ieškiniu. Tačiau Vilniaus apygardos teismas buvusiam bankininkui priteisė tik 0,2 mln. litų.
Save vertina kukliau
„Nesu taip finansiškai įgudęs – bankų veikloje nedirbu jau 14 metų”, – vakar „Lietuvos rytui” tvirtino G. Preidys.
Tačiau teismas manė, kad buvusio „Litimpeks” vadovo išsilavinimas ir patirtis leidžia jį vertinti kaip profesionalą. Todėl jis esą turėjęs suvokti bankų siūlomų produktų esmę.
Vilniaus apygardos teismo nutartyje teigiama, kad apie įsipareigojimus galėjo nežinoti tik „pavienis visiškai menko išprusimo investuotojas.”
Pats G. Preidys save vertina kiek kukliau.
Jo įsitikinimu, bankas su akcijomis susietas obligacijas tuomet turėjo siūlyti tik profesionaliems investuotojams: „Aš toks tikrai nesu. Neturėjau nei investuotojo įgūdžių, nei licencijos.”
Buvęs bankininkas, kalbėdamas su „Lietuvos rytu”, prisiminė, kad tuomečio „DnB Nord” atstovai garantavo būsimą pelną: „Man žadėjo, kad uždarbis sieks 6 procentus. Davė daug reklaminės medžiagos.”
Visko suprasti nebūtina
„Tuo metu, kai G.Preidys dirbo bankininkystės srityje, tokių produktų kaip SASO dar net nebuvo.
Todėl negalima teigti, kad jis turėjo viską išmanyti.
Apskritai žmogus negali visko suprasti, net ir dirbdamas bankiniame sektoriuje.
Juk bankuose yra įvairūs departamentai.
Vadovui neprivalu absoliučiai išmanyti visos veiklos”, – taip aiškino advokatas iš „Nordia Baublys & Partners” bendrijos Marius Liatukas.
Šiuo metu G.Preidys yra Mykolo Romerio universiteto Bankininkystės ir investicijų katedros lektorius.
Priekaištų neturėjo
Beje, 2008-aisiais, praėjus metams po sandorio, G.Preidys „Lietuvos rytui” teigė neturintis priekaištų šiuolaikinių bankų veiklai ir esąs patenkintas klientų aptarnavimo kokybe.
Vakar buvęs bankininkas dar nebuvo nusprendęs, ar skųs Vilniaus apygardos teismo sprendimą.
Finansų reikaluose – ne naujokas
* Didelė G.Preidžio gyvenimo dalis susijusi su bankininkyste. Karjerą jis pradėjo dar sovietmečiu, kai dirbo Pramonės ir statybos banke.
* 1991 m. G.Preidys buvo vienas „Litimpeks” banko steigėjų, tapo valdybos pirmininku.
* 1993 m. trumpam perėjo į Lietuvos banką. Čia jam dirbant valdybos pirmininko pavaduotoju šalyje buvo įvestas litas.
* Vėliau grįžo į „Litimpeks”, bet kilus krizei 1995 m. gruodį šis bankas sustabdė veiklą.
* G.Preidys netgi buvo sulaikytas 15 parų. Bankininkui buvo pateikti įtarimai dėl turto iššvaistymo, tačiau nesurinkus kaltės įrodymų byla buvo nutraukta.
* Atnaujinus „Litimpeks” banko veiklą G.Preidys vėl stojo prie vadovo vairo. Bet 1999-aisiais banką galutinai sužlugdė Rusijoje kilusi ekonomikos krizė.
* Nuo 2000 iki 2009 m. jis dirbo privačiame versle, dabar dėsto Mykolo Romerio universitete.
Teisybės ieško ne vienas žinomas žmogus
* „DnB Nord” (DNB) siūlomomis obligacijomis 2007 metais susigundė ir daugiau žinomų verslininkų, politikų, kurie dabar mina teismų slenksčius.
* Žinomam verslininkui Antanui Bosui bankas obligacijoms įsigyti buvo suteikęs beveik 20 milijonų litų paskolą. Jis užstatė savo prabangų namą Palangoje.
* Bankas išpirko obligacijas, tačiau palūkanas už paskolą tenka mokėti. Buvęs politikas teigia iki šiol patyręs per 400 tūkstančių litų nuostolį, o bankui iš viso turi grąžinti daugiau kaip 2 milijonus litų.
* Tuometis Seimo narys, o dabar Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Rimantas Remeika po tokios pat istorijos liko su 300 tūkstančių litų našta.
* Vertybinių popierių komisija anksčiau yra konstatavusi, kad į SASO yra investavę 640 neprofesionalių investuotojų daugiau nei 700 mln. litų. Galimi jų nuostoliai siekia beveik 100 milijonų litų.
* DNB atstovai ne kartą teigė, kad klientų neklaidino – bankas obligacijas supirko, o už suteiktas paskolas tenka mokėti palūkanas.