Žydų šeimoms baigia pasiruošimus savaitę truksiančiai
Paschai, kuri prasidės saulei nusileidus ir kurios metu bus
prisimenamas Biblijoje aprašytas žydų išėjimas iš Egipto
vergijos.
Tuo tarpu krikščionys rinkosi Jeruzalės senamiestyje ir aplinkiniuose rajonuose, minėdami Jėzaus Kristaus nukryžiavimą ir palaidojimą.
Prieš šias šventes Izraelio kariškiai dviem dienoms uždarė
Vakarų Krantą, paskelbę, kad palestiniečiai į Izraelio
teritoriją bus įleidžiami tik dėl neatidėliotinų medicinos arba
humanitarinių priežasčių.
Kaip nurodoma Evangelijose, Jėzus, kuris buvo žydas, buvo
išduotas praėjus kelioms valandoms po tradicinės Paschos
vakarienės su savo mokiniais viename name Jeruzalėje.
Dar po kelių valandų jis buvo nuteistas myriop ir buvo
verčiamas nešti savo kryžių į bausmės vietą šalia miesto ant
kalvelės, žinomos kaip Golgota (aramėjų kalba - „kaukolės
vieta“).
Krikščionys maldininkai kasmet mini šiuos įvykius, dalyvaudami
procesijose nuo Getsemanės sodo ant Alyvmedžių kalno, o vėliau -
Kristaus kančios keliu (Via Dolorosa).
Šios eitynės baigiasi Kristaus kapo bažnyčioje senamiesčio
viduryje - didelėje senovinėje šventovėje, kuri, kaip tiki
krikščionys ortodoksai ir katalikai, buvo pastatyta Kristaus
nukryžiavimo ir palaidojimo vietoje.
Kitos ramios atminimo ceremonijos vyks prie netoliese esančio
Sodo kapo anapus senamiesčio sienų, kuris, kaip kai kurie tiki, yra
tikroji nukryžiavimo vieta.
Vietoje, kuri dar vadinama Gordono Kalvarija pagal ją 1894 metais
atradusio Britanijos generolo pavardę, yra uoloje iškirsta kripta, o
šalia esantis uolėtas skardis, panašus į kaukolę, laikomas
tikrąja Golgota.
Pasak Evangelijų, Jėzus mirė ant kryžiaus ir buvo palaidotas
kitą diena po Paschos vakarienės, o trečios dienos rytą po mirties
prisikėlė. Šią dieną krikščionys mini savo svarbiausią
šventę - Velykas.