Remigijus Gražys gimė Molėtuose, studijavo lituanistiką
Vilniaus universitete, bet, sovietinio saugumo spaudžiamas, turėjo
iš jo pasitraukti, porą metų buvo kūrybiniu darbuotoju „Šluotos“
žurnale, vėliau grįžo į gimtinę. 1967-2001 metais dirbo Molėtų
rajono laikraščio „Vilnis“ korektorium, literatūriniu darbuotoju,
laiškų skyriaus vedėju, literatūrinio puslapio redaktorium, globojo
pradedančiuosius rajono literatus.
1976 m. debiutavęs pirmąja poezijos knyga „Pievos - žalios
planetos“ ir po kelerių metų išleidęs rinkinį „Per geltonas
pievas“, vėliau poetas ilgam pasitraukė iš viešo literatūrinio
gyvenimo, tik 2007 m. pasirodė „Šviesaus liūdesio blyksniai“ -
poezijos rinktinė, papildyta ir naujais eilėraščiais. 1984 m. išėjo
poeto eilėraščių rinkinys vaikams „Labas rytas, tėviškėle“.
Gamtiškoje savo lyrikoje, Sigito Gedos žodžiais, „atsiribojęs
nuo garsių šūkavimų, išorinės tematikos autorius apsistoja ties
geltonomis tėviškės kalvomis, rudens lazdynais, debesimis ir vėju,
tėvyne, telpančia po baltais gandro sparnais“.
„Lietuvių poezija neteko kuklaus, bet originalaus, savitą vietą
joje susiradusio kūrėjo“, - rašoma Lietuvos rašytojų sąjungos
nekrologe.