Pieną iš pavienių tiekėjų superkantys ir perdirbėjams parduodantys kooperatyvai stveriasi už galvos: jiems nuspręsta mokėti net ketvirtadaliu mažiau nei metų pradžioje.
Pasak kooperatyvus vienijančios asociacijos „Karvutė” vadovo Ramūno Arnašiaus, supirkimo kainos dar niekuomet nekrito taip staigiai. Kūlvirsčia žemyn jos nusirito kovo pabaigoje.
Labiausiai tai pajuto tik vienam mėnesiui sutartis su gamintojais sudarę kooperatyvai. Susiderėję ilgesniam laikotarpiui smūgio sulauks tiktai gegužę. Nemalonios staigmenos persekioja ir didžiuosius pieno ūkius – iš jų pienas taip pat superkamas vis pigiau.
„Pieno produktai eksporto rinkose pinga.
Todėl ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje pieno supirkimo kainos ritasi žemyn”, – sakė įmonės „Rokiškio pienas” direktorius Dalius Trumpa.
Pavyzdžiui, sviestas ir grietinėlė, palyginti su pernykščiu kovu, Vokietijoje atpigo 30 procentų. Lieso pieno miltelių tona pasaulio rinkose šiuo metu kainuoja apie 3300 JAV dolerių (8,58 tūkst. litų). Pernai kovą jų kaina sukosi apie 4900 JAV dolerių (12,74 tūkst. litų).
Esant tokiai sumaiščiai, kooperatyvo „Lietuviškas pienas” vadovas Vytautas Lekešys pieno perdirbimo įmonėms pataria gaminti mažiau produkcijos ir, užuot gabenus pieną iš užsienio, paremti savo šalies tiekėjus.
Pernai į Lietuvą buvo importuota per 300 tūkst. tonų pieno. Bet platėja ir iš Lietuvos ištekančios pieno upės vaga.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, 2010-aisiais buvo eksportuota 23,553 tūkst. tonų žaliavinio pieno, o pernai – kone trigubai daugiau (70,655 tūkst. tonų).
„Pieną tiekiame užsienio perdirbėjams”, – sakė kooperatyvo „Senoji kryžkelė” vadovas Arvydas Jurgelaitis.
Tačiau neišsidavė, į kurią – Lenkijos ar Latvijos pusę suka pienvežiai su pienu, supirktu iš smulkiųjų ūkių. Lenkams pieną parduoda ir kooperatyvas „Lietuviškas ūkis”.
Įtaria klastą
Naglis Narauskas, Kooperatyvo „Pienas LT” valdybos pirmininkas
„Krintančios pieno produktų kainos pasaulyje – trumpalaikis reiškinys. Netrukus jos šoktelės aukštyn. Pieno perdirbėjai tai žino, tačiau naudojasi situacija ir stengiasi šiek tiek padidinti pelningumą.
Tai daroma supirkimo kainas drastiškai mažinant tik kooperatyvams. Juk kooperacija perdirbėjams yra neparanki, ją norima dar labiau susilpninti, kad galop ji žlugtų.
Lietuvoje pieno produktai nepinga, nes jų kainoms didžiausią įtaką daro ne gamintojai, bet prekybininkai.”