Rusijos laikraštis „Izvestija“, remdamasis neįvardytais Rusijos
kariškiais, paskelbė, kad penktadienį į Kaliningrado sritį
atgabenti zenitinių raketų kompleksai „S-400“, galintys numušti
raketą ar lėktuvą, esantį už keturių šimtų kilometrų nuo jų
dislokavimo vietos.
Šios raketos lengvai pasiektų ir Lietuvos oro erdvę saugančius
NATO naikintuvus. Iki šiol Kaliningrade buvo dislokuojami ne tokie
modernūs ir mažesnius atstumus siekiantys priešraketiniai
kompleksai.
„Kodėl reikia tokiame mažame ir gana saugiame Baltijos jūros
regione tokio nuotolio raketas diegti, tai čia yra klausimas. Gali
tik svarstyti. Matyt, Rusija mano, kad taip sumažins Baltijos
valstybių apginamumą, turbūt mano, kad taip pastatys oro sieną tarp
likusios NATO dalies ir Baltijos valstybių“, - komentavo krašto
apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
Ministrė sako, kad stipriai militarizuodama Kaliningradą Rusija nereikalingai švaisto lėšas, nes nė viena Baltijos valstybė nesirengia jos pulti.
Panašiai per vizitą Lietuvoje kalbėjo ir NATO generalinis
sekretorius.
„Tai visiškas Rusijos pinigų švaistymas. Nes savo puolamąsias
karines pajėgas jie kreipia prieš dirbtinį priešą, į priešą, kuris
realiai neegzistuoja. Nes NATO neturi jokių planų kada nors užpulti
Rusiją. Taigi investuoti į tokias karines pajėgas, reiškia,
švaistyti pinigus, kuriuos būtų daug geriau investuoti į pačios
Rusijos ekonomikos vystymą ir darbo vietų kūrimą“, - sausį sakė
NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.
Krašto apsaugos ministrė Kaliningrado karinių pajėgumų
stiprinimo nesieja su Jungtinių Amerikos Valstijų planais Rytų
Europoje dislokuoti savo priešraketinės gynybos sistemos elementus.
„Deja, kaimynystėje egzistuoja noras atkurti tam tikrus Sovietų
Sąjungos elementus, tik kitais pavadinimais, ir mes privalome
realistiškai žiūrėti į tai net ir per Velykas“, - teigė R.
Juknevičienė.
Apie Rusijos planus Kaliningrade dislokuoti „S-400“ buvo
paskelbta dar sausio viduryje.