„Nuo šio ryto prasidės pergalingas Jėzaus žygis per Žemės
kontinentus ir pasaulio istoriją. Jėzus kvies geros valios žmones
priimti jį - nukryžiuotą ir prisikėlusį, kvies būti teisius,
laimins taikdarius ir mylinčius, o jo draugais taps milijonai
paprastų, tiesios širdies žmonių. Tačiau atsiras ir tokių, kurie
rinksis ne meilę, o neapykantą, ne teisumą, o kreivus kelius.
Tokiems žmonėms prisikėlęs Kristus ir šiandien drumsčia ramybę.
(...) Ir šiandien vieni, kaip Magdalena ar Jonas, ieško
prisikėlusio Jėzaus artumos, o kiti planuoja, kaip užritinti kuo
didesnį akmenį, kad Prisikėlusiojo šviesa nepasiektų vaikų, jaunimo
ir šeimų.
Tuščias Jėzaus kapas kalba apie pergalę, kurios niekas negali
sukliudyti. Visų erodų ir pilotų pergalės būna trumpalaikės. Ne
taip seniai matėme tas trumpas pergales, kai bažnyčios būdavo
paverčiamos sandėliais ir gamyklomis, o ant Kristaus Prisikėlimo
šventovės bokšto lozungas skelbė šlovę prieš Dievą kovojusiai
komunistų partijai. Kas šiandien apie ją kalbama?
Prisikėlęs Kristus kiekvieną iš mūsų, panašiai kaip apaštalą
Joną, kviečia priimti jį tikėjimu ir meile. Pirmiausia - Jėzus
kviečia priimti jį tikėjimu. Įtikėti Jėzų - tai Evangeliją
pasirinkti savo gyvenimo keliu, savo asmeniniame ir visuomeniniame
gyvenime pradėti vadovautis ne besikeičiančiomis žmonių nuomonėmis,
bet amžinojo Žodžio Tiesa, užrašyta Šventajame Rašte ir perduota
mums Bažnyčios Tradicijos.
Kartais priimti Jėzų tikėjimu nebūna lengva. Apie tai kalba ir
mūsų dienų tikrovė, kai išsilavinę žmonės tiki prietarais, o
knygynai užversti ezoterine literatūra. Įtikėti Jėzų dažnai reikia
drąsos ir pasiryžimo keisti moralinę netvarką savo asmeniniame
gyvenime ir dvasiškai prisikelti naujam gyvenimui. Įtikėti Jėzų -
tai ne paversti savo gyvenimą turgumi, kur viskas perkama ir
parduodama, bet laikytis krikščioniškų principų net tuomet, kai tai
brangiai kainuoja. Kai Bažnyčiai buvo sunku, vieni darė kompromisus
su sąžine ir nuėjo tarnauti Lietuvos nedraugams, o kiti, tokie kaip
Dievo tarnaitė Adelė Dirsytė ar Dievo tarnas arkivyskupas Teofilius
Matulionis, ėjo Sibiro ir Gulago keliais. Tik tokie pasirinkimai
žmogaus gyvenimą padaro vertą pagarbos.
(...) Prisikėlusį Kristų reikia priimti pasiryžtant būti jo
liudytojais, kad jis būtų žmonių pažįstamas ir mylimas. O kaip
reikia Jėzaus liudytojų šiandienėje Lietuvoje! Kai dauguma mato tik
užristą akmenį ir pasiduoda piktumui bei nevilčiai, reikia žmonių,
kurie šviestų tikėjimu, džiaugsmu ir viltimi. Kai daugelis
klaidžioja, beviltiškai ieškodami laimės ten, kur jos negalima
rasti, reikia žmonių, panašių į tuos, kurie ankstų rytą bėgo prie
Jėzaus kapo ir kuriuos prisikėlęs Kristus pakvietė nešti pasauliui
Prisikėlimo žinios.
Sveikinu visus Kristaus Prisikėlimo šventės proga, dalijuosi su
Jumis šventiniu džiaugsmu ir linkiu švęsti Velykas, anot apaštalo
Pauliaus, ne su senu nuodėmės raugu, bet su tyros širdies ir tiesos
duona“, - rašoma Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus
sveikinime.