Dar pernai visoms politinėms partijoms buvo pateiktas projektas,
kuriame buvo siūloma susitarti „kasmet tolygiai didinti krašto
apsaugos sistemai skiriamas lėšas, ilgainiui siekti, kad krašto
apsaugos sistemos plėtrai užtikrinti būtų skirta 2 proc. šalies
bendrojo vidaus produkto“.
Šiuo metu Lietuva gynybai neskiria nė 1 proc. BVP, nors
NATO šalys yra įsipareigojusios siekti 2 proc. rodiklio. Pernai
spalį interviu BNS naujienų agentūrai premjeras Andrius Kubilius
sakė, jog „Seime rengiamas partijų susitarimas, kad atsigaunant po
krizės rastume galimybių skirti daugiau lėšų ir artėtume prie
NATO naudojamo ginkluotųjų pajėgų finansavimo vertinimo
kriterijų“.
Anot premjero patarėjo Virgio Valentinavičiaus, premjeras ir
dabar „pritaria bei palaiko“ tokio susitarimo pasirašymą.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė BNS sakė, kad
pirmąkart šios kadencijos metu toks susitarimas Seimo Nacionalinio
saugumo ir gynybos komitetui buvo pateiktas dar 2009 metais ir vėliau
keliskart keičiamas bei koreguojamas. Pasak jos, susitarimo projekto
tekstas tapo žymiai konkretesnis.
„Mes, Krašto apsaugos ministerija, parengėme tekstą ir jis
nuolat buvo darbotvarkėje. Pastaruoju metu iš premjero pusės buvo
atsakingas L. Linkevičius. Tai nereiškia, kad jis už viską
atsakingas, mes lygiai taip pat atsakingi, čia bendras darbas. Aš
labai patenkinta buvau, kad jis įsijungė į šitą darbą vien tam,
kad buvo tikėtasi, jog su socialdemokratais labiau susišnekės“, -
kalbėjo R. Juknevičienė.
Tuo metu socialdemokratų vadovas Algirdas Butkevičius teigia,
jog sutarimas iki šiol stringa dėl to, kad trūko diskusijų tarp
partijų vadovų.
„Buvo nesutarta, ar reikėtų dar didinti krašto apsaugai
finansavimą. (...)Nebuvo pasirašyta dėl to, kad per mažai buvo
diskusijų aukščiausiame politinių partijų lygyje“, - BNS sakė
Socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Butkevičius.
A. Butkevičiaus nuomone, pradžioje reikėtų užsibrėžti
tikslą atsigaunant ekonomikai finansavimą padidinti iki 1,2-1,3
proc. nuo BVP.
Pasak jo, įvertinus dabartinį krašto apsaugos finansavimą,
„mažinti daugiau nebėra kur, bet reikia atsižvelgti į ekonominę
finansinę situaciją“.
„Aišku, valstybės prioritetai pirmiausia yra švietimas,
sveikatos apsauga, bet lygiagrečiai kaip solidžiai valstybei reikia
galvoti ir apie finansavimą gynybos sektoriuje“, - kalbėjo jis.
Perklaustas, ar 2 proc. nuo BVP gynybai turėtų būti
deklaruotas kaip tikslas, socialdemokratų vadovas
atsakė: “Žiūrint į tolimą perspektyvą, atsigavus ekonomikai,
pagerėjus žmonių pragyvenimo lygiui, manau, būtų galima kalbėtis
ir apie tokį rodiklį“.
Valdantiesiems priklausančio Liberalų sąjūdžio atstovas,
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Algis Kašėta
BNS sakė, kad yra labai svarbu, jog sutartis būtų kuo konkretesnė.
„Reikėtų remtis gražesniais pavyzdžiais, pavyzdžiui, Danijos,
kuri yra smulkiau apibrėžusi, kokie bus pirkimai, kokios
ginkluotės. Nes kaip yra šiandien? Vienas ministras priperka
sunkvežimių, kitas atėjęs konstatuoja, kad tie sunkvežimiai
nepasiteisino ir nereikalingi. Perkami laivai, o po to paaiškėja,
kad galbūt buvo galima ir nepirkti. Taip neturėtų būti. Čia mums,
partijoms, reikėtų pasiekti susitarimus, kurių nuosekliai
laikytųsi ir besikeičiantys ministrai, ir politinės daugumos
Seime“, - kalbėjo jis.
Liberalas susitarimo projekte įvardytą nuostatą siekti, kad
gynybos biudžetas pasiektų 2 proc. BVP, pavadino deklaratyvia.
„Mes niekada nepasiekėme to, o netgi nusmukome žemiau 1 proc.,
realybė yra tokia. Iš vienos pusės - mes už susitarimą, kad
būtų didinamas finansavimas. Tačiau pernelyg drąsu būtų kalbėti
apie 2 proc., kai mes neviršijame 1 procento. Bet galima diskutuoti,
galbūt reikėtų labai aiškiai nurodyti etapus, kokiais metais kokį
lygį mes pasieksime. Akivaizdu, kad 2 proc. sėdint tokiame dugne
neįmanoma nei po metų, nei po poros pasiekti“, - teigė A. Kašėta.
„Liberalų sąjūdžio pozicija buvo, kad galima siekti tokio
susitarimo, tačiau didžiosios partijos, turiu omeny socialdemokratų
partiją, skeptiškai žiūrėjo į tokio susitarimo būtinybę.
Viskas įstrigo nesusikalbėjime tarp iniciatorių - Tėvynės
sąjungos ir socialdemokratų. Mes tikrai būtume dalyvavę tame
procese“, - teigė parlamentaras.
Liberalų ir centro sąjungos lyderis Algis Čaplikas sakė, kad
liberalcentristai susitarime pasiūlytoms nuostatoms iš esmės buvo
linkę pritarti.
Paklaustas, kodėl diskusijos apie šį susitarimą nutilo,
A.Čaplikas aiškaus atsakymo neturėjo.
„Kiekviena įdėja turi turėti savo kojas arba idėjos
nešiotoją. Tas, kas imasi koordinuoti, tvarkyti, daro darbą iki
galo. Jei idėjos nešiotojas nurimo...“, - teigė liberalcentristų
lyderis.
Seimo nario Valentino Mazuronio teigimu, opozicijai priklausanti
partija „Tvarka ir teisingumas“ taip pat buvo pasirengusi pasirašyti
tokį susitarimą.
„Aš nelabai suprantu, kodėl jis sustojo. Ne mes buvome
iniciatoriai, man atrodo, iniciatoriai buvo Tėvynės sąjunga. Mes
pasitarėme, mums iš principo atrodė, kad toks susitarimas iš
principo yra naudingas. Iš principo mes kaip partija buvome
pasirengę pasirašyti tokį susitarimą“, - sakė jis.
V.Mazuronis svarstė, kad susitarimo svarstymą pristabdė patys
konservatoriai, matant skirtumą tarp realių veiksmų ir
deklaracijų, nes gynybos finansavimas blogiausią lygį pasiekė
būtent TS-LKD valdymo metu.
Darbo partijos atstovė Virginija Baltraitienė teigė, kad
susitarimo projektas partijai buvo pateiktas ir šiuo klausimu buvo
diskutuojama su premjero visuomeniniu konsultantu Linu Linkevičiumi.
„Jis buvo atėjęs ir į mūsų frakciją, mes buvome susitikę,
bet viskas tuo ir užsibaigė. Kiek žinau, nėra pas valdančiuosius
sutarimo ar kažko, kad neinama iki pasirašymo. Buvo labai įvairių
minčių, buvome susitikę pas Seimo pirmininkę, vieni siūlė, kad
tą reikia daryti po rinkimų, kiti, kad kaip tik dabar, nesvarbu,
kokie kam bus rinkimai. Bet viskas sustojo pirminėje stadijoje“, -
sakė V. Baltraitienė.
Pasak jos, „darbiečiams“ susitarimo projekte pirmiausia kliuvo
įsipareigojimas siekti 2 proc. BVP gynybos finansavimo ir punktas
dėl dalyvavimo tarptautinėse misijose. Tačiau, anot jos, partijoje
dėl to buvo diskutuota labai trumpai, nes susitarimas dingo iš
politinės darbotvarkės.
Vyriausybės skaičiavimu, šiemet Lietuva gynybai skirs 0,95-0,97
proc. BVP.
2004 metais vienuolika Lietuvos politinių partijų įsipareigojo
2005-2008 metais krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP,
taip pratęsiant analogišką, 2001 metais pasirašytą susitarimą.
Tačiau šis tikslas realiai nebuvo pasiektas.