Svečių vertinimas paglostė bendrovės vadovų ambicijas, bet neleido užmigti ant pasiektos sėkmės laurų. „Net ir sunkmetis mums buvo į naudą. Žmonės pradėjo daugiau pirkti daržovių. Tai mus paskatino auginti kuo įvairesnį jų asortimentą visus metus“, – tikino bendrovės direktorius Evaldas Masevičius.
Žalumynų jūra - po naujais stogais
Šalčininkų rajono Sakalų kaime kadaise tarpo kolūkiniai šiltnamiai. Pagal anų laikų mastelį jie nebuvo prasti. Dabar toje vietoje likęs tik vienintelis senas ir nebenaudojamas šiltadaržis laukia rekonstrukcijos. Gidu sutikęs pabūti bendrovės vadybininkas Aurimas Juzėnas paaiškino, kad ant vieno šiltadaržio stogo buvo suklota 20 t stiklo. Rekonstruotam stogui uždengti pakako vos 2 t skaidraus šviesai pralaidaus polikarbonato. Pasak specialistų, stikliniai šiltnamiai – vakarykštė diena ir Lietuvoje daržoves juose auginti neapsimoka.
Iš pradžių du entuziastai, įsigiję pasenusius šiltnamius, juos remontavo, atstatė ir iškart pradėjo auginti daržoves. Po poros metų įsitikino, kad būtina rekonstrukcija, iš esmės pakeičiant augalų auginimo technologijas ir gerinant sąlygas. Keletą metų, kol vyko renovacija ir augaviečių modernizavimas, daržovių buvo auginama vis daugiau, plečiant jų asortimentą. Jaunų verslininkų tikslas buvo pateikti vartotojui žalumynų visus metus. Pirkėjai įprato visada kada panorėję nusipirkti įvairiausių žalumynų prekybos centruose.
- Pastatus rekonstravome siekdami taupumo. Itin skrupulingai rinkome statybines medžiagas. Jos leido gerokai sumažinti šilumos sąnaudas. Šildome dujomis, bet jų irgi suvartojame nedaug. Įdiegėme automatizuotą sistemą auginant, prižiūrint, laistant, skinant, fasuojant visas prieskonines daržoves. Tikrai galime konkuruoti su pripažintais žalumynų augintojais danais, olandais ar italais, - pasakojo ir rodė A. Juzėnas.
Dar ir dabar pamažu vyksta renovavimo darbai ir kai kurios patalpos primena statybos aikštelę.
Nenutrūksta derliaus srautai
Žiemą šiltnamiuose auginami svogūnų laiškai ir salotos. Jau pradėjo daiginti ir kitus prieskoninius žalumynus – špinatus, salierus, bazilikus, krapus, čiobrelius, melisas, mėtas, rozmarinus.
Stabtelėjome prie konvejerio, kur triūsė viena darbuotoja – Janina Tojičkina.
Jos užduotis – pasėti salotų sėklas į mažus vazonėlius. Konvejeriu riedėjo pilnos dėžutės, prikrautos vazonėlių. Visas ciklas automatizuotas, telieka sekti darbo eigą. Nuo konvejerio pakrautos dėželės keliauja tiesiai į daiginimo šiltnamį. Čia jos statomos linijomis. Daigai prižiūrimi, drėkinami, maitinami. Pakanka vieno mygtuko paspaudimo visai priežiūrai.
Slankios sistemos – lengvai stumdomi stelažai, valdomi pulteliu – išvaduoja daug darbo rankų ir taupo vietą. Pastebėjome, kad čia mėtos vazonėliuose sudėliotos šiltnamio pasieniuose. Branginamas kiekvienas automatizuotos patalpos metras.
- Užaugintos salotos vėl sugrįžta prie ritininio stelažo krašto kitoje pusėje. Jas pakuojame ir tą pačią dieną vežame į prekybos centrus. Čia nereikia nieko stumdyti, kiloti, bėgioti. Viskas automatizuota. Nustatytas temperatūros režimas. Jei per šilta, automatiškai prasiveria langai. Jei per tamsu, įjungiame lempas. Laistyti įrengta hidroponinė sistema.
Vanduo kapiliarais atiteka iki daržovių, palaisto kiek reikia, o likutis surenkamas į baseinėlius ir vėl sugrįžta atgal, kur papildomas reikalingais mineralais ir kitomis vertingomis medžiagomis, - pasakojo A. Juzėnas.
Daržovės ir prieskoniai auginami ir atvirame grunte. Dabar mechanizatoriai ruošia techniką pavasario darbymečiui. Gerai paruošti žemę – pats svarbiausias darbas. Daržoves sodina specialia technika. Vienas universalus traktorius pakeičia 20 žmonių. Per dieną galima pasodinti 200-300 tūkst. daigelių. Derliaus nuėmimas irgi nekelia jokių problemų. Per valandą galima nuimti 2-3 t špinatų.
Trispalvėmis pražysta sudygę prieskoninių daržovių daigai kelių dešimčių hektarų žemės plote. Laukuose auginami svogūnų laiškai, gražgarstės, burokėlių lapeliai, krapai.
Citrininių čiobrelių aromatas
Užsukame ir į daržovių pakavimo cechą. Prie konvejerio triūsia keletas moterų. Jos prižiūri ir seka pakavimo procesą. Akyse užpildoma tara – pilnos dėžės supakuotų daržovių. Čia pakavimo ir parengimo pardavimui ciklas pasibaigia. Daržovės ir prieskoniniai augalai keliauja trumpam į sandėlius, o iš ten – ant prekystalių.
Pasižvalgėme ir sandėliuose bei šaldytuvuose. Visos patalpos pakvipusios sodriu aromatu. Lengvai atpažįstamas krapų kvapas, gardžiai nosį kuteno mėtos. Gerokai nustebino citrinos dvelksmas. Vadybininkas Aurimas paaiškina, kad taip kvepia citrininiai čiobreliai.
- Mes pirmieji atvežėme šį kvapų augalą į Lietuvą iš Italijos. Mūsų bendrovė ne tik yra prieskoninių daržovių augintoja, bet ir importuotoja. Daugumą žalumynų atsivežame iš Italijos.
Juk Lietuvos sąlygomis žiemą negalime užauginti krapų, o pirkėjai jų pageidauja visą laiką. Mūsų importuojamos prieskoninės žolelės puikios kokybės, nes perkame jas iš patikimų partnerių Italijoje ir Ispanijoje, - pasakojo vadybininkas.
Koridoriuje prie šiltnamio vazone auga didelis medis – citrina. Aurimas paaiškino, kad medelį augina dėl gražumo, nors ir naudos buvo – nuskynė net 48 citrinas.
Pasak A. Juzėno, bendrovė visus užaugintus prieskonius ir daržoves galėtų eksportuoti, bet jie nutarę pirmiausia pasirūpinti, kad Lietuvos gyventojai gautų visą paletę vertingų žalumynų.
Per valandą - visai Lietuvai
Su UAB „Evaldo daržovės“ direktoriumi Evaldu Masevičiumi kalbėjome erdvioje aukštoje patalpoje, kur stovi naujausia pakavimo mašina. Kur ten mašina, visas agregatas per du aukštus nutįsęs. Šiltnamių šeimininkas paaiškina, kad tokio įrengimo niekur kitur Baltijos šalyse nėra ir mažai kas turi Europoje. Ji automatizuota, atlieka visus daržovių paruošimo realizavimui darbus: plauna, valo, džiovina, sveria, pakuoja į maišelius. Mašiną aptarnauja vos vienas žmogus. Per valandą ji paruošia daržovių pakuotes visoms Lietuvos parduotuvėms.
- Prieš kelis metus įsigijome šį įrengimą. Kainavo labai brangiai, bet investicija, jei ji pamatuota ir pasverta, atsiperka. Technologijos šiais laikais greitai kinta ir reikia suspėti jas pritaikyti. Darbų procesas paspartėjo, praplėtėme rinkas, padidėjo apyvarta, tad ir atsipirks greičiau. Čia viešėję olandai stebėjosi ir mums sakė, jog jei tokiais tempais veršimės į priekį, senajai Europai bus sunku konkuruoti, - prisiminė svečių viešnagę įmonės vadovas.
Paklaustas, kaip pavyko išgyventi ir nepasimesti sunkmečio laiku, E. Masevičius patikino, kad krizė jų verslui padėjo spėriau suktis, mat žmonės sunkiais metais atsigręžia į pigiausius produktus. Daržovės ir yra vienas pigiausių ir kartu sveikiausių produktų.
- Pagaliau mes tikslingai ėjome nusibrėžto tikslo link. Ne vienas pavyzdys parodė, kad investuojant į technologijas ir diegiant pažangiausius metodus praktikoje tai atsiperka. Tereikia atidžiai sekti rinkos poreikius. Dabar jau žmonės nebenori pirkti neplautų morkų ar bulvių. Tas pat ir su daržovėmis. Rinka nebenori vienos spalvos daržovių, tad mes siūlome trijų spalvų salotas vienoje pakuotėje. Pirkėjui nepatinka dideli špinatai, mes auginame ir skiname jas mažais lapeliais. Mes stengiamės atspėti pirkėjų norus, - atskleidė sėkmės formulę pašnekovas.
Verslininkas neslėpė apmaudo, kad Lietuva praranda daug galimybių užkariaujant rinkas dėl politikų arogancijos ir sveiko proto stokos. Pasak Evaldo, Rusijos rinkos užsidaro dėl politikų nusišnekėjimų ir nereikalingų įtampų. Būtų galima prekiauti, bet it Damoklo kardas kybo grėsmė, kada vėl kuris politikas prišnekės nesąmonių ir dėl to užsidarys sienos prekybai.
Sunkus darbas pastūmėjo verslui
Daržovių augintojas, per keletą metų įsitvirtinęs rinkoje, neslėpė, kad visą laiką pelningai dirbti neišeina. Verslas sukasi, uždirbti galima, bet visuomet tenka lėšų atidėti plėtrai, naujovėms.
- Daržovės – lepūs augalai. Jų auginame ir importuojame daug. Tad visko nutinka. Pasitaiko ir blogos kokybės, tokias metame lauk. Kasdien atėjęs į darbą pirmiausia apžiūriu, kaip augaliukai nakvojo, ar viskas gerai. Augalas – gyvas organizmas ir mėgsta, kad kojoms būtų šilta, galva neperkaistų ir dar vabaliukai nekąstų. Taip ir gyvename, - vaizdingai paaiškino Evaldas.
Paklaustas, kas ką atrado – ar verslas jį, ar jis verslą, bendrovės vadovas prisiminė savo savarankiško gyvenimo pradžią. Jam, kaip ir daugeliui tėvynainių, teko save išmėginti Anglijoje. Kartu su šeima išvažiavo padirbėti, o tiksliau – užsidirbti. Jam teko paplušėti Anglijos daržovių augintojo plantacijoje. Ten ir išmoko visko, ko dabar reikia jo verslui, susipažino ir su kitu tėvynainiu – Aurimu Juzėnu. Susidraugavo ir sykiu pradėjo kurti planus ateičiai. Po septynerių metų sugrįžo į Lietuvą.
Čia iškart pamėgino pats auginti daržoves. Visa giminė juokėsi ir ragino Evaldą rimtu darbu užsiimti. Užsispyrimas skatino nepasiduoti. Paskui kartu su verslo partneriu įsigijo apleistus šiltnamius netoli Jašiūnų. Neišsyk jų verslas suklestėjo. Užteko kantrybės ieškoti naujovių, diegti pažangias technologijas, plėsti gamybą, asortimentą. Dabar svarbiausias rūpestis – realizuojamų prieskonių ir daržovių kokybė.