Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorės profesorės Vaivos Lesauskaitės teigimu, gyvename šalyje, kuri nepriklauso turtingiausių sąrašui, o jauni medikai vienas po kito palieka Lietuvą. Tačiau medicinos srityje neatsiliekame nuo kitų ES šalių.
„Daugelyje sveikatos priežiūros sričių taikomi tokie pat gydymo ir diagnostikos metodai kaip ir garsiose Europos klinikose, medicinos centruose ir laboratorijose“, – sakė profesorė.
Valstybinių ir privačių klinikų medikai turi daug galimybių naujausiais metodais ištirti pacientų sveikatą.
Jie taip pat prisideda prie medicinos mokslo: savo laboratorijose atlieka pasaulyje pripažįstamus naujausius molekulinės biologijos bei audinių inžinerijos tyrimus.
Naujovės pasiekia greitai
Medicinos diagnostikos galimybių ir tikslumo pažanga tokia akivaizdi, kad sunku suvokti, kaip medikai nustatydavo ligas dar prieš dešimtmetį.
Profesorė V. Lesauskaitė pabrėžė, kad technologiniu požiūriu Lietuvos diagnostikos ir gydymo įstaigos yra tikrai aukšto, vakarietiško lygio.
Į Europą ateinančios pažangios technologijos greitai pasiekia ir mus.
„Radiologų duomenimis, pagal kompiuterinių tomografų skaičių Lietuva yra antroji ES šalis po Čekijos. Galbūt negalima pasigirti, jog visi aparatai – naujos kartos, tačiau galimybės tiksliai ištirti pacientus tikrai didelės“, – sakė profesorė.
Tai puikiai įrodo ir emigrantų pasitikėjimas lietuviška medicina.
Į Angliją, Airiją, Ispaniją ir kitas šalis uždarbiauti išvykę tautiečiai į gimtinę tirtis sveikatos bei gydytis grįžta ne tik dėl pigesnių paslaugų.
Didelių skirtumų nemato
Paprašyta palyginti Kauno ir Vilniaus gyventojų galimybes gauti kuo šiuolaikiškesnes ištyrimo bei gydymo paslaugas, pašnekovė teigė nematanti didelių skirtumų.
Pažangia diagnostikos įranga aprūpintos abiejų miestų valstybinės medicinos įstaigos, ypač universitetų klinikos.
Įvairiomis naujovėmis pacientus vilioja ir Vilniaus, ir Kauno privačios klinikos bei laboratorijos.
„Galėtume pasigirti, kad Kauno klinikose jau stovi pozitronų emisijos tomografas, kuris pradės veikti šią vasarą.
Tačiau žinau, kad kitais metais panašus aparatas pasieks ir Vilnių.
Šia įranga bus atliekami ypač tikslūs tyrimai, kokių Lietuvoje dar nebuvo“, – tvirtino V. Lesauskaitė.
Išskirti, kuriame mieste dirba daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų, taip pat neįmanoma, nes ir Kaune, ir Vilniuje veikia stiprios įvairių medicinos sričių mokyklos. Skiriasi tik kai kurios kryptys, į kurias vieno ar kito miesto medikai labiau gilinasi.
Kauniečiai turi didelę sudėtingiausių neurochirurginių operacijų ir endokrinologinės sistemos ligų gydymo patirtį. Vilniaus Santariškių klinikų medikai Lietuvoje nepralenkiami kaulų čiulpų persodinimo srityje.
Persodina išaugintas ląsteles
Kiekvienos šalies ir miesto medicinos lygį rodo moksliniai tyrimai. Yra daugybė sričių, kuriose Kauno medikai gali didžiuotis kone stebuklui prilygstančiais laimėjimais.
Kardiologija – viena jų.
Ir ne tik vien dėl to, kad garsiam LSMU Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovui profesoriui Rimantui Benečiui galvas lenkia garsiausi pasaulio kardiochirurgai.
Kardiologijos instituto laboratorijose auginamos naujos vieno pagrindinių žmogaus organų – širdies – ląstelės.
Netolimoje ateityje jos bus plačiai naudojamos gydant širdies ligas.
Kai įvyksta miokardo infarktas, dalis širdies skilvelio numiršta, todėl smarkiai susilpnėja širdies susitraukimo jėga.
Mokslininkai tiria kamieninių ląstelių taikymo širdies regeneracijai galimybes.
„Labai svarbu ne tik tai, kokios ląstelės bus persodintos, bet vaizdžiai tariant, į kokią dirvą. Todėl laboratorijose atliekami išsamūs širdies raumens tyrimai“, – sakė V. Lesauskaitė.
Kamieninių ląstelių panaudojimas – ne vien kardiologų, bet ir kitų sričių Kauno medikų mokslinių tyrimų objektas.
Nuo seno Kauno mokslininkai garsėja epidemiologiniais lėtinių neinfekcinių ligų tyrimais. Dabar juos papildo genų tyrimai.
Tiria genų kombinacijas
Tyrinėjant iš kraujo, seilių ar audinių paimtą DNR – nukleorūgštį, esančią kiekvienos ląstelės branduolyje ir saugančią bei perduodančią genetinę informaciją, galima daug pasakyti apie paveldėtas ligas.
Taip pat galima nustatyti tikimybę sirgti naujomis, užkirsti joms kelią.
„Kardiologai tiria genus, kurie daro įtaką aukštam kraujospūdžiui, padidėjusiam cholesterolio kiekiui kraujyje ir dėl to besivystančioms širdies ligoms, gastroenterologai – žarnyno genetinius pakitimus“, – sakė V. Lesauskaitė.
Profesorė įsitikinusi, kad genų kombinacijos tyrimai jau netolimoje ateityje daugeliui žmonių Lietuvoje taps įprasta procedūra.
Tiria ir gydo didžiausią žmogaus organą – odą
Rasa Samuitytė Ambrozaitienė
Dermatologijos ir estetinės medicinos klinikos „Grožio pasaulis“ vadovė
„Odos ligos ar estetinės problemos gali kelti nuolatinį nepasitenkinimą ir turėti neigiamos įtakos gyvenimo kokybei.
Oda – ne tik didžiausias žmogaus organas, bet ir sąlyčio su aplinka paviršius. Ją nuolat tiesiogiai veikia žalingi veiksniai: ultravioletiniai spinduliai, laisvieji radikalai, maisto priedai, oro tarša. Oda labiau nei bet kuris kitas organas parodo mūsų senėjimo procesą ir bendrą sveikatos būklę.
Jei vargina odos ligos, gerų gydymo rezultatų galima tikėtis tik atlikus tikslią diagnostiką ir nustačius ligos priežastį. Klinikoje taikomos pažangios tyrimo technologijos.“
Trimatės diagnostikos galimybės
Daiva Aušra Earle
Biologinės medicinos ir diagnostikos centro „Natura munda“ vadovė
„Nuo gruodžio naudojame iš Diuseldorfo medicinos įrangos parodos įsigytą naujos kartos trimatę pagrindinių organų ir sistemų kompiuterinę biorezonansinei diagnostikai skirtą „3D Metatron 4025 Clinical“ aparatūrą su „Metapathia GR Clinical“ programa. Ji leidžia sudaryti individualias gydymo ir mitybos programas, nustatyti sunkiuosius metalus organizme, alergenus, mikroelementų ir mineralų trūkumą, įvertinti psichoemocinę būklę.
Kasos, žarnyno, skrandžio, plaučių, prostatos, krūtų, kiaušidžių vėžio žymenys padeda nustatyti ankstyvas ligos stadijas. Tyrimų patikimumas – 85-95 proc. (priklauso nuo paciento pasiruošimo tyrimui). Įrangoje įdiegti 2643 grafiniai organų ir audinių modeliai. Organą gydytojas gali sukinėti trimatėje erdvėje ir tirti atskirus giluminius sluoksnius.“
Nustato retas infekcijas
Gerda Kuzmarskienė
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Kauno skyriaus vedėja
„Galime tirti ir retus mikroorganizmus, susijusius su pavojingomis žmonių ligomis, tokiomis kaip juodligė, maras, tuliaremija, bruceliozė ir kitoms bakterinėms bei virusinėms infekcijoms, taip pat biologinio terorizmo atvejais. Esame patvirtinę iki šiol Lietuvoje nediagnozuotas įvežtines parazitines ligas. Į laboratoriją įtariant parazitozę buvo atsiųstas mėginys. Įtarimai pasitvirtino, rasti kaspinuočio nareliai su kiaušinėliais viduje. Išnagrinėjus literatūroje retus, neįprastus parazitus, pavyko nustatyti sukėlėją – beždžionių kaspinuotį Bertiella sp., tai patvirtino ir JAV Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir prevencijos centras.
NVSPL Kauno skyriaus mikrobiologijos laboratorija pirmoji Lietuvoje pradėjo identifikuoti žmogaus papilomos virusą, sukeliantį gimdos kaklelio vėžį.”
Tyrimų nereikia laukti
Aurelija Krasauskienė
Bendrosios medicinos praktikos (BMP) klinikos direktoriaus pavaduotoja
„Daugelyje medicinos įstaigų žmonės tyrimų priversti laukti savaitėmis ar net mėnesiais. Tai gali pabloginti jų gyvenimo kokybę ir sukelti rimtų sveikatos problemų, paveikti išgijimo prognozes.
Didelis šiuolaikinių diagnostikos galimybių spektras BMP klinikoje leidžia daugelį tyrimų atlikti iš karto, tad medikai gydymo rekomendacijas pacientams pateikia tą pačią dieną. Todėl eilių atlikti tyrimus nėra, o tai ypač patogu dirbantiems ar iš kitų miestų atvykusiems žmonėms. Galimybę greitai išsitirti vertina ir trumpam į Kauną grįžę emigrantai.
Klinikoje parengtos sveikatos patikros programos suaugusiesiems ir vaikams bei specializuotų patikrų programos. Dirba aukščiausios kvalifikacijos medikai.“