Moterų kova drebina Bažnyčią Jungtinėje Karalystėje

"Rytai-Vakarai"
Artėjančias Velykas pasaulio katalikų bendruomenė pasitiks simboliškai pagausėjusi. Didžiąją savaitę Jungtinės Karalystės anglikonų bažnyčią paliko per 200 tikinčiųjų ir 20 dvasininkų. Jie katalikais tapo dėl to, kad moterims ši Bažnyčia leidžia mažiau.
H. A. Hartley dėl moterų teisių bažnyčioje pasiryžusi kovoti net teismuose.
Daugiau nuotraukų (1)
Rūstūs, niekada nesišypsantys vikarai dar neseniai buvo neatsiejama tradicinio Anglikonų bažnyčios įvaizdžio dalis.
Tačiau dabar jos vėliavnešės vis dažniau – moterys.
Katalikams kol kas tai netgi sunkiai įsivaizduojama, bet dabar vis labiau tikėtina, kad Velykų apeigas kurioje nors Anglijos bažnyčioje atliks jauna moteris, kurios užantyje – daugiau nei vienas Oksfordo ar Kembridžo universiteto diplomas.
Iš tiesų – nors Anglikonų bažnyčia moteris į kunigus šventina tik nuo 1994 metų, šiuo metu vikarių vien Anglijoje yra jau daugiau nei 2,5 tūkstančio.
Oficiali statistika rodo, kad šiuo metu moterys dvasininkės sudaro jau trečdalį visų Anglikonų bažnyčios kunigų.
Toks laimėjimas, be abejonės, džiugina daugelį moterų vikarių. Bet jų tikslas dar ambicingesnis – sulaukti, kai pirmoji moteris Anglijoje bus įšventinta į vyskupus.
Nors Anglijos anglikonų sinodas dar 2010 metais pritarė tokiai praktikai, pasisakančiųjų prieš tokį sprendimą nestinga iki šiol. Ir vyskupių Anglijoje dar nėra.
Pabrėžia žmogaus teises
Tiesą sakant, Anglijoje netrūksta tikinčiųjų, kurie iki šiol negali priprasti prie mišias aukojančių moterų.
1994-aisiais, įšventinus pirmąsias kuniges, Anglikonų bažnyčią išsyk paliko apie 500 vikarų. Jau tuomet kalbėta apie iki tol negirdėtą įtampą Bažnyčioje – o ji neslopsta.
Tūkstančiai konservatyvesnių anglikonų vis dar atsisako priimti Komuniją iš kunigių. Ir greičiausiai atsisakys ją priimti iš kunigų, kuriuos bus įšventinusios vyskupės.
Todėl, kaip minėta, vien šią savaitę visoje šalyje Anglikonų bažnyčią paliko per 200 tikinčiųjų ir 20 dvasininkų. Jie tapo katalikais.
Stebėtojų teigimu, įšventinus pirmąją vyskupę, po visą pasaulį išsibarsčiusi anglikonų bendruomenė gali dar labiau skilti.
Tačiau moterys dvasininkės teigia, kad tokia auka verta pagarbos žmogaus teisėms. Esą Anglikonų bažnyčia turėtų pagaliau atkreipti dėmesį į lyčių lygybę.
Iš vikarės pasišaipė vyskupas
Helen Ann Hartley yra 36 metų vikarė, vadovaujanti mažytei bažnyčiai Litlmoro parapijoje netoli Oksfordo.
Šio miesto universitete ji yra baigusi Naujojo Testamento studijas.
„Buvau įšventinta į vikarus, kai man buvo 31 metai.
Iš dalies man pasisekė – Oksfordo vyskupas Richardas Harriesas buvo pakankamai liberalus”, – prisiminė H.A.Hartley.
Vis dėlto jau kunigės inauguracijos dieną aptemdė ją nuliūdinęs nemalonus incidentas. Eidamas pro šventinius anglikonų drabužius vilkinčią H.A.Hartley, netoliese esančio Ebsflito vyskupas Andrew Burnhamas jai mestelėjo: „Jums visai tinka ši apranga.”
„Jis vėliau paaiškino, kad panašius juokelius laido ir vyrams, ir moterims.
Bet, žinoma, sutrikau, nes jis akivaizdžiai norėjo pasišaipyti”, – teigė H.A.Hartley.
Rengiasi ir paprastai
Vikarė nebuvo pasiruošusi atviroms pašaipoms: „Prireikė kelerių metų, kol aš save išugdžiau. Daug kas ilgai manė, kad aš miela. Gal tokia ir esu, tačiau man nereikia tokios etiketės – kaip ir kiekvienam kunigui.”
Be to, H.A.Hartley priprato rodyti dvi savo asmenybės puses. Kai susitinka ir leidžia laiką su jai draugiškais Romos katalikų bažnyčios kunigais Litlmore, moteris dėvi palaidinę ir vidutinio ilgio sijoną arba mūvi džinsus.
Tačiau į susitikimus su konservatyviais anglikonais, kurie atvirai nepritaria moterų šventinimui į vikarus ir vyskupus, H.A.Hartley visuomet ateina su ir vyrų kunigų segimomis baltosiomis apykaklėmis.
„Taip aš noriu parodyti, kad esu kunigė, ir šio fakto jau niekas nepakeis”, – teigė viena aktyviausių moterų vikarių teisių Anglikonų bažnyčioje gynėjų.
Tikinčiųjų nuomonė keičiasi?
Bažnyčioje Litlmore kartu su H.A.Hartley dirba dar dvi kunigės, taigi šie tikinčiųjų namai vieni liberaliausių visoje Anglijoje, bet miestelyje dar daug tradicinio konservatyvumo ženklų.
Pavyzdžiui, vikarus rengiančioje Šv.Stepono evangelikų seminarijoje šiuo metu mokosi vos keturios moterys.
„Įdomu, ką jos mano, kai skaito Šv.Pauliaus laišką Timotiejui, kuriame parašyta, kad moterys neturėtų būti kunigės. O seminarijai vadovauja Robinas Wardas, kuris grasina maištu.
Tai yra būtent tokia vieta, kurioje būtinai segiu baltąją apykaklę”, – teigė H.A.Hartley.
Anot vikarės, nėra tokio argumento, kuriuo būtų įmanoma iš moters atimti teisę siekti tapti vyskupe.
„Pas mane ateina parapijiečiai ir sako: „Anksčiau jokiu būdu nemanėme, kad kunigystė – moterims. Bet jūs mums patinkate, juk jūs visai paprasta.”
Tad tikiuosi, kad būdama savimi padedu žmonėms pamatyti, jog lytis neturėtų būti svarbi. Juk, tiesą sakant, daugelis tikinčiųjų tenori kartu pasimelsti. Ir ne su vyru ar moterimi, o su vikaru, kuris jiems vadovautų”, – kalbėjo H.A.Hartley.
Sulaukia paramos iš JAV
Vienas maloniausių H.A.Hartley atsiminimų – 2008 metais Litlmore vykusi trijų dienų konferencija moterų vyskupystės tema.
„Į mūsų renginį suvažiavo visos pasaulio moterys vyskupės – tuomet jų buvo 13. Įsivaizduokite, ką mums reiškė pamatyti mitrą dėvinčią moterį. Jausmas buvo nuostabus”, – pasakojo britė.
Anglijos vikarės teigia daugiausia paramos sulaukiančios iš užsienio, o ne iš Kenterberio katedros, kuri yra dvasinio Anglikonų bažnyčios vadovo sostas.
„Nesuprantu, kodėl pas mus tokia padėtis, kai, pavyzdžiui, JAV episkopalinė bažnyčia turi jau vienuolika vyskupių”, – stebėjosi H.A.Hartley.
Maža to, viena vyskupė – Katharine Jefferts Schori šiuo metu yra JAV episkopalinės bažnyčios vadovė.
K.Jefferts Schori atsilaikė ir prieš nemenką maištą – keturios JAV vyskupijos 2006 metais atsiskyrė nuo Bažnyčios ir pareiškė eisiančios konservatyviu anglikonų Nigerijoje ir Ugandoje keliu.
Atsiskyrė net nepaisydamos to, kad Ugandos anglikonų bažnyčia atvirai pritarė šalies valdžios priimtam įstatymui, pagal kurį homoseksualai baudžiami mirties bausme. Neva homoseksualumas „nėra žmogaus teisė”.
Vyskupai tarnauja valstybei
„Būtent dėl to, kad Amerikoje Episkopalinė bažnyčia atlaikė ir tokį sukilimą, nesuvokiame, ko bijo mūsų arkivyskupas Rowanas Williamsas. Kartais jis pamiršta, kad laikai absoliučiai pasikeitę”, – kalbėjo H.A.Hartley.
Vikarė priklauso 1996 metais įsteigtai liberaliai organizacijai „Moterys ir Bažnyčia” (WATCH), už moterų teises kovojančiai netgi teisės fronte.
WATCH logika paprasta – kadangi Anglikonų bažnyčią įkūrė Anglijos karalius Henrikas VIII, kuris ir tapo aukščiausiuoju jos vadovu, Bažnyčia yra valstybinė.
O jei Bažnyčia valstybinė, jai vadovaujantis Kenterberio arkivyskupas R.Williamsas yra valstybės tarnautojas, negalintis atsisakyti šventinti moteris į vyskupus dėl Jungtinėje Karalystėje ir Europos Sąjungoje galiojančių antidiskriminacinių įstatymų.
Įkvepia moterys valdžioje
Vis dėlto bene svarbiausias WATCH argumentas – tai, kad Jungtinė Karalystė jau seniai yra valdoma moters – karalienės Elizabeth II.
85 metų Elizabeth II šalį valdo jau 6 dešimtmečius, per kuriuos monarchija ne kartą pavojingai braškėjo.
Be to, 1979 metais Jungtinės Karalystės ministro pirmininko postą pirmą kartą užėmė moteris – Margaret Thatcher.
Geležinė Ledi puikiai padirbėjo. Ji sutriuškino užsispyrusias profesines sąjungas ir sutvarkė mūsų ekonomiką.
Gal atėjo mūsų, moterų, eilė sutvarkyti Anglikonų bažnyčią?” – klausė H.A.Hartley. („The New Yorker”, AP, LR)
Anglikonų bažnyčią įkūrė karalius
Anglikonų bažnyčia – ankstyvoji protestantizmo atšaka, susikūrusi XVI amžiaus pirmojoje pusėje Anglijoje.
Anglijoje bažnyčia yra valstybinė, o jos vadovas – Jungtinės Karalystės valdovo skiriamas Kenterberio arkivyskupas. Šiuo metu bažnyčiai vadovauja Rowanas Williamsas.
Įvairių šalių – Anglijos, Airijos, Velso, Škotijos, JAV, Kanados, Australijos – autonomiškos anglikonų bažnyčios pavaldžios Kenterberio arkivyskupui.
Bažnyčią įkūrė Anglijos karalius Henrikas VIII, 1534 metais Supremato aktu atsiskirdamas nuo Romos katalikų bažnyčios ir įkurdamas savarankišką bažnyčią. Tam pritarė ir Anglijos parlamentas.
1535 m. karalius tapo Bažnyčios aukščiausiuoju vadovu, buvo pradėti naikinti vienuolynai, išleisti tikėjimo išpažinimo dokumentai – Dešimt straipsnių (1536 m.), Vyskupų knyga (1536 m.), Šeši straipsniai (1539 m.), Karaliaus knyga (1543 m.).
1548 metais Bažnyčia buvo pertvarkyta – atsisakyta mišių, šventųjų paveikslų, celibato, sukurtas Apeigynas. XVII amžiaus pirmojoje pusėje Bažnyčia žlugo, bet 1661 metais buvo vėl atkurta.
Nuo 1867 metų veikia Anglikonų sąjunga, kuriai priklauso įvairių šalių bažnyčios.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.