Paleisti negalima kalinti – kur dėti kablelį? (III)

Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo pirmininkas Pavelas Borkovskis pats asmeniškai nenagrinėja lygtinio paleidimo klausimų. Tai daro kiti šio teismo teisėjai.

Tačiau P. Borkovskis kartais sulaukia nuteistųjų laiškų, kuriuose klausiama: „Kaip elgtis ir ką daryti, kad turėtume stimulą ir galimybę anksčiau atgauti laisvę?“

Tokia galimybė – lygtinis paleidimas, kurio sąlygas Lietuvoje reglamentuoja Baudžiamasis kodeksas (BK) ir Bausmių vykdymo kodeksas (BVK).

BK 77 straipsnyje teigiama, kad „asmenį, atliekantį laisvės atėmimo bausmę, teismas gali lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą arba neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pakeisti švelnesne bausme (išskyrus bauda), jeigu šis asmuo savo elgesiu ir darbu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įrodė, kad jį galima lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą arba laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesne“.

BVK 157 straipsnis tvirtina, kad „nutartį lygtinai paleisti iš pataisos namų priima vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą, jeigu nuteistasis yra įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys“.

Paskirus straipsnių teiginius tamsesniu šriftu išskyriau neatsitiktinai. BK ir BVK, žinoma, apibrėžia ir tai, kokius nusikaltimus padarę bei kiek realios bausmės atlikę asmenys gali teikti prašymus dėl lygtinio paleidimo.

Tamsesniu šriftu pabrėžti reikalavimai – postūmis nuteistajam iš tiesų pasitaisyti.

Vis dėlto pastaraisiais metais Lietuvoje prašymai dėl lygtinio paleidimo dažniausiai atmetami, o dar vieno neigiamo atsakymo sulaukę nuteistieji praranda motyvaciją elgtis pavyzdingai.

Teisėjai pripažįsta: lygtinio paleidimo klausimus jie nagrinėja griežčiau. O paaiškinti tam, kad per penkerius pastaruosius metus lygtinai paleidžiamų nuteistųjų sumažėjo kone perpus (nuo 18,7 proc. 2007-aisiais iki 9,8 proc. pernai), randa kelias priežastis.

Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo teisėjas 47-erių Olegas Šibkovas lygtinio paleidimo klausimus nagrinėja 12-tus metus. 2001-2002 m. jis buvo apskritai vienintelis šio teismo teisėjas, sprendęs lygtinio paleidimo uždavinius ir per mėnesį nagrinėdavo po kelias dešimtis tokių prašymų.

Dabar – per mėnesį 5-6, nes šias bylas dalijasi su kolegomis. Vilniaus 3-iasis apylinkės teismas nagrinėja Vilniaus pataisos namuose bausmę atliekančių asmenų prašymus.

O. Šibkovas su lygtinio paleidimo bylomis dirbo dar iki 2003 m. gegužės 1-osios, kai įsigaliojo šiuo metu taikomi BK ir BVK, pats perėjo etapus, kai į šiuose kodeksuose esančius apibrėžimus dėl galimybės nuteistąjį paleisti lygtinai teismai žiūrėjo švelniau ir kai jų požiūris sugriežtėjo.

„Iš tiesų lygtinio paleidimo prašymai dabar vertinami griežčiau, – pripažino O. Šibkovas. – Ir yra kelios priežastys, kodėl taip nutiko“.

Pirmoji – sugriežtėjo valstybės baudžiamoji politika. Nuo 2003-iųjų, kai įsigaliojo dabartiniai BK ir BVK, nė už vieną nusikaltimą atsakomybė nebuvo sušvelninta.

„Tai – valstybės baudžiamosios politikos dalis. Jei valstybė ir politikai skatina teismus ir visuomenę taikyti griežtesnę bausmę, tai ir teismai, atsižvelgdami į tai, svarstydami probacijos priemones, žvelgia griežčiau ir jas taiko rečiau“, – aiškino O. Šibkovas.

Teisėjui pritarė ir Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo pirmininkas P. Borkovskis.

„Lygtinis paleidimas yra resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę svertas, kad nusikaltimą padariusiam asmeniui būtų suteikta galimybė pritapti grįžus į laisvę. Bet, atkreipkite dėmesį, kokių priemonių nebeturime.

Pavyzdžiui, buvo galima taikyti lygtinį laisvės atėmimą su privalomu įdarbinimu. Juk tai – ne tik reikalavimas asmeniui susirasti darbą, bet ir galimybė visuomenei atidžiau jį stebėti“, – tvirtino P. Borkovskis.

Pastaraisiais metais teismų pasirinkimas, kokią bausmę taikyti, smarkiai sumažėjo. Tai – arba bausmės atidėjimas, arba laisvės atėmimas, arba viešieji darbai, arba areštas. Tiesa, BK numato nemažai bausmių, tačiau dėl nūdienos realijų sumažėjo realų poveikį turinčių bausmių: taikomas laisvės atėmimas, areštas (areštinės perpildytos, vykdymas apsunkintas), laisvės atėmimo atidėjimas su menka priežiūra (pataisos inspekcijos nespėja tinkamai kontroliuoti), baudos, kurių didžioji dalis nesumokama dėl sunkios turtinės padėties, o pakeitus jas areštu, vėl trūksta vietų areštinėse.

Nusikaltimai, jų priežastys, kaip ir patys nuteistieji yra skirtingi. Už nusikaltimą, padarytą dėl neatsargumo, už grotų gali atsidurti ir pavyzdingas visuomenės narys. Juk avarija, kurioje žuvo žmogus, gali įvykti dėl staiga sprogusios automobilio padangos. Bet ar teisinga šiam nusikaltimą dėl neatsargumo padariusiam asmeniui skirti tokią pat bausmę, kaip ir nusikaltimą dėl neatsargumo padariusiam asmeniui, kuris teisiamas jau penktą kartą?

Avarijos variantas – tik išgalvota situacija, kad suvoktume, kokį pasirinkimą turi teismai: realiai jie privalo paisyti įstatymų ir už tam tikrus nusikaltimus skirti būtent tokią bausmę, kokia numatyta. Nesvarbu, ar asmuo penkiskart teistas nepataisomas nusikaltėlis, ar šeimą maitinantis mylintis vyras, ar nėščia moteris.

Antroji priežastis, dėl kurios, anot O. Šibkovo, sugriežtėjo teismų požiūris į lygtinį paleidimą – visuomenės nuomonė. O ši į bet kokias probacijos priemones reaguoja neigiamai. Ta neigiama nuostata turi įtakos ir teismų sprendimams.

„Taip nubrėžiamas tarsi užburtas ratas, – neslepia O. Šibkovas. – Politikai, reaguodami į viešąją nuomonę, griežtina bausmes, teismai reaguoja į politikų nuomonę ir griežčiau vertina lygtinį paleidimą, visuomenė mato griežtas bausmes ir tiki, kad jos tokios ir turi būti“.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas 51-erių Gintautas Kaulakis su lygtinio paleidimo bylomis dirba 17 metų. Šiam teismui priklauso nagrinėti Pravieniškų pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje bausmę atliekančių asmenų prašymus dėl lygtinio paleidimo.

G. Kaulakis per mėnesį maždaug porą kartų važiuoja į Pravieniškes ir kassyk nagrinėja maždaug tuziną tokių prašymų.

Nors pats G. Kaulakis tvirtina netapęs griežtesnis ir probacijos klausimus dabar svarstantis lygiai taip pat kaip, pavyzdžiui, prieš penkerius metus, patyręs teisėjas įžvelgia dar vieną priežastį, dėl kurios teismų požiūris į lygtinį paleidimą tapo ne toks palankus kaip anksčiau.

„Galbūt padaugėjo sunkių nusikaltimų?“ – klausė G. Kaulakis.

BK ir BVK iš esmės nedraudžia taikyti probacijos priemonių už itin sunkius nusikaltimus bausmę atliekantiems asmenims. BK 77 straipsnis teigia, kad atleisti nuo bausmės prieš terminą galima asmenis, kurie atliko „ne mažiau kaip du trečdalius paskirtos bausmės už sunkų nusikaltimą“ arba „ne mažiau kaip tris ketvirtadalius bausmės už labai sunkų nusikaltimą arba jei asmuo yra recidyvistas“.

Tam iš esmės pritariama ir BVK 157 straipsnyje.

„Vienas pagrindinių principų nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimus, už ką nuteistasis atlieka bausmę ir kokia bausmė jam paskirta. Jei jis nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, gal ir galima paleisti po tam tikro termino, bet ar iš tiesų jo atlikta bausmės dalis yra adekvati neatliktai? Juk už labai sunkų nusikaltimą nuteistas asmuo formaliai gali prašyti paleisti lygtinai atlikęs trečdalį numatytos bausmės“, – aiškino G. Kaulakis.

Iš tiesų, formaliai tokia galimybė yra. Net labai sunkų nusikaltimą padariusiam asmeniui nedraudžiama rašyti prašymą dėl lygtinio paleidimo atlikus vos trečdalį realios bausmės.

BVK 157 straipsnyje teigiama, kad dėl lygtinio paleidimo gali kreiptis „nepilnamečiai, nėščios moterys, taip pat asmenys, turintys vaikų iki 7 metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų (jei jiems neapribota tėvų valdžia), – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės“.

Apskaičiuoti nesunku. Labai sunkų nusikaltimą padaręs ir 15 metų realios bausmės nuteistas asmuo, jei turi, pavyzdžiui, du nepilnamečius vaikus, formaliai turi galimybę atgauti laisvę vos po 5 metų.

Kartais dėl tokių įstatymo nuostatų net atsiranda juokingai graudžių precedentų. O. Šibkovas prieš kelerius metus atmetė mažametės tėvo prašymą dėl lygtinio paleidimo.

Nuteistasis prašymą pateikė atlikęs vos trečdalį bausmės ir motyvuodamas tuo, kad augina mažametę dukterį. Tačiau įdomiausia šioje istorijoje yra tai, jog už grotų vyras atsidūrė būtent dėl to, kad grasino nužudyti savo dukterį ir jos motiną.

„Taigi, kaip teisėjas turėtų reaguoti gavęs tokį prašymą dėl lygtinio paleidimo? – retoriškai klausė O. Šibkovas. – Įstatymas lyg ir numato galimybę asmenį paleisti, bet ar tikrai reikėtų tai daryti?“

Ir teisėjai, ir advokatai, ir teisės profesoriai pripažįsta, kad pakankamai didelė problema Lietuvoje yra įstatymų neapibrėžtumas.

Kalbant apie lygtinį paleidimą, ir BK, ir BVK tvirtina, kad „asmuo gali būti paleistas“.

Tas „gali būti“ – labai jau dviprasmiškas. Nuteistajam gali būti pritaikyta probacijos priemonė, bet teismas neprivalo to daryti.

Taigi teisėjas, nagrinėdamas nuteistojo prašymą paleisti lygtinai, vadovaujasi ne tik jam pateiktais dokumentais, bet – neretai – ir nuojauta. Teisėjai, žinoma, neigia šią mano išvadą, tvirtindami, kad nuojauta jų sprendimams neturi įtakos, bet vis dėlto pripažįsta: sprendimas, ar paleisti lygtinai, ar ne – pakankamai subjektyvus.

Juk apsisprendžiant dėl išvadų, kai nėra aiškių įstatymais nustatytų kriterijų, prireikia ne tik įvertinti pateiktą medžiagą, bet ir atsižvelgti į daugybę kitų dalykų, kurių neįmanoma apibrėžti jokiais dokumentais.

Paprastas pavyzdys: gaujos narys iš Vilniaus pataisos namuose negavo nė vienos drausminės nuobaudos, o eilinis X iš kaimo – jų turi. Kad ir už rūkymą neleistinoje vietoje.

Formaliai – eilinis X pažeidė taisykles ir tai yra sunkinanti aplinkybė sprendžiant jo paleidimo lygtinai klausimą. Neformaliai – teisėjo reikalas apsvarstyti ir tai, kodėl eilinis X pažeidė taisykles.

Pasakojimai apie tai, kad už grotų egzistuoja savos taisyklės ir hierarchija – ne kino filmų ir knygų pramanas. Bet tai – kita tema.

Neapibrėžti paleidimo į laisvę anksčiau laiko kriterijai leidžia daryti prielaidą, kad taip atsiveria galimybės korupcijai.

Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Dabar jau buvęs Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Stankus aiškinasi Vilniaus apygardos teismui dėl jam mestų kaltinimų: piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tikrų dokumentų suklastojimo, netikro dokumento pagaminimo, neteisėto dokumentų sunaikinimo.

Atliekant tyrimą nustatyta, kad teisėjas suklastojo penkias teismo nutartis, kuriomis į laisvę lygtinai buvo paleisti penki nuteistieji iš Kybartų ir Pravieniškių pataisos namų.

Teismas dar nagrinėja visas aplinkybes, bet ir viešojoje erdvėje, ir privačiuose pokalbiuose daroma ta pati išvada: „A.Stankus iš nuteistųjų gavo kyšį“.

Žinoma, teisėjai visuomet neigs ėmę kyšį ar sulaukę pasiūlymų jį gauti. Visiems aišku ir tai, kad tie, kurie siūlo pinigų „už paslaugas“, žino, kam juos pasiūlyti. Bet, kita vertus, ar visuomenės pozicija, kad teismai yra korumpuoti, nėra per griežta?

„Politikai, visuomenė, advokatai net viešai vardijo sumas, kurias neva gauna teisėjai už teigiamą sprendimą lygtinio paleidimo byloje, – pripažino O. Šibkovas. – Asmeniškai man niekas niekada kyšio nesiūlė. Bet neneigiu, kad visuomenės nuomonė dažnai vienareikšmiška: teismai viską daro dėl kyšių. Kalbant apie lygtinį paleidimą, yra dvi medalio pusės: jei nepaleidžiame lygtinai, galima tai vertinti kaip kyšio reikalavimą. Jei paleidžiame, – kad gavome kyšį. Ir vienu, ir kitu atveju mes – korumpuoti, o trečio varianto nėra. Todėl stengiamės į tai nekreipti dėmesio ir dirbti savo darbą“.

„Pastaruoju metu visuomenė apskritai rėkia, kad teismai yra korumpuoti ir viską daro už pinigus. Net ne rezonansinėse bylose. Tačiau kažkodėl visi kreipiasi į teismus, nes nėra kitų būdų problemai išspręsti“, – svarstė G. Kaulakis.

Teismai mielai nusimestų atsakomybę ir nebesvarstytų lygtinio paleidimo prašymų. Toks jų požiūris – suprantamas.

Pirmiausia dėl to, kad dabar, spręsdamas, paleisti, ar ne nuteistąjį anksčiau laiko, teisėjas iš esmės vadovaujasi tik dokumentais ir trumpu pokalbiu su nuteistuoju.

Vilniaus 3-iajam apylinkės teismui paprasčiau, nes jis nagrinėja sostinėje esančių pataisos namų nuteistųjų prašymus, todėl, paskyręs posėdžio datą, teisėjas turi galimybę akis į akį su nuteistuoju pabendrauti ilgiau.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjai vyksta į Pravieniškes – maždaug 25 km. Taupydami lėšas, teisėjai, nagrinėti lygtinio paleidimo klausimų į Pravieniškes važiuoja tik sukaupę 10-12 nuteistųjų prašymų. Per dieną tiek bylų ir išnagrinėja. Žinoma, teisėjas į pataisos namus vyksta jau susipažinęs su byla ir norėdamas tik asmeniškai pabendrauti su nuteistuoju, kad įvertintų visas aplinkybes. Tačiau ar tikrai kelių ar keliolikos pokalbio minučių užtenka, kad būtų galima daryti išvadas: šis asmuo jau vertas išeiti į laisvę, o šitas – ne?

Dar 2005 metais Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo pirmininkas P. Borkovskis ir teisėjas O. Šibkovas „Kryžkelėje“ publikavo straipsnį „Lygtinio paleidimo institutas reikalauja pakeitimų“.

Ten jie užsiminė apie problemas dėl probacijos priemonių taikymo kriterijų ir siūlė išeitį: lygtinio paleidimo klausimus teikti nagrinėti ne teismui, o specialiai komisijai.

„Lygtinio paleidimo svarstymas – itin rimtas ir reikalauja ne tik formalaus požiūrio. Mano nuomone, prieš priimant sprendimą, nuteistasis pirmiausia turėtų atsakyti į kai kuriuos itin svarbius klausimus: ką jis veiks laisvėje, kur gyvens, kokie jo ateities planai?“ – įsitikinęs P. Borkovskis.

Tam, kad lygtinio paleidimo klausimus turėtų nagrinėti komisija, pritaria ir teisėjai O. Šibkovas bei G. Kaulakis.

„Daugelyje valstybių yra tokios komisijos, sprendžiant probacijos priemonių taikymą ten aktyviai dalyvauja visuomenė, bausmes vykdanti institucija, o teismui skundžiami tik paskiri komisijos nutarimai.

Juk teismas asmenį nuteisė ir, manau, ne jis turėtų spręsti, ar tas asmuo pasitaisė. Vienam teisėjui pakankamai sunku tai įvertinti. Juolab – nuteistąjį matant pirmą kartą. Mes, apylinkės teismo teisėjai, dar turime galimybę susitikti su nuteistuoju, o apygardos teismo procesai dėl mūsų priimtų nutarčių teisingumo ar neteisingumo apskritai 99 proc. vyksta rašytine tvarka“, – aiškino G. Kaulakis.

„Mes, teisėjai, matome tik prašymą dėl lygtinio paleidimo, psichologo ir pataisos namų išvadas bei patį nuteistąjį ir turime priimti sprendimą, paleisti jį ar ne. Bet juk yra aibė priežasčių, kodėl jis gali arba negali būti paleistas anksčiau laiko“, – sakė O. Šibkovas.

Kalbėdami apie komisijas teisėjai mato įvairių variantų, kas jas galėtų sudaryti. Tai – ir kunigas, ir psichologas, ir socialinis darbuotojas, ir pataisos namų, ir visuomenės atstovai.

Tik tokiu atveju sprendimas gali būti maksimaliai objektyvus.

Dar vienas svarbus aspektas, sprendžiant, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai – realios jo galimybės integruotis į visuomenę. Tuo turi pasirūpinti ir valstybė.

Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo pirmininkas P. Borkovskis kaip vieną geriausių lygtinio paleidimo proceso ir paleistųjų priežiūros modelių pateikė lygtinio paleidimo praktiką Kanadoje.

Ten yra vadinamieji „Pusiaukelės namai“ (Halfway Houses), prižiūrintys paleistuosius lygtinai ir padedantys jiems prisitaikyti.

Jei lygtinai paleistas asmuo parduotuvėje pavogė dešros ir duonos, klausiama: „O kas nutiko, kad jis neturi valgyti?“ Juk toks asmuo pavogė ne butelį degtinės, o maisto.

„Pusiaukelės namų“ viena užduočių – pasirūpinti, kad buvęs nuteistasis nepritrūktų maisto: kad jam būtų sudarytos sąlygos sąžiningai užsidirbti, o jei tokios galimybės nėra, rasti būdų jį pamaitinti.

Šių metų liepos 1-ąją Lietuvoje įsigalioti turinčiame Probacijos įstatyme jau patvirtinta, kad nuteistojo elgesį už grotų ir jo galimybes išeiti į laisvę turės įvertinti komisija, nors galutinį žodį dėl lygtinio paleidimo vis tiek tars teismas. Ar tai reiškia, kad problemų bus mažiau?

* * *