Anot jo, po diskusijų Seime įstatymo projekte atsirado
nuostatų, kurių Vyriausybė nebuvo siūliusi ir prezidentė
teisingai įžvelgė monopolijų pavojų.
„Diskusijos dėl atliekų tvarkymo Seime buvo labai karštos, ir
kartais emocingos ir galbūt ne visada racionalios. Aš tikiu, kad
prezidentės pasiūlymai yra pakankamai racionalūs ir galbūt tokiu
atveju - pritarus prezidentės veto - įstatyme bus įdėti
saugikliai, kurie atliekų tvarkymo sistemą paliks subalansuotą ir
apsaugotą nuo galimų ar potencialių pavojų, kuriuos prezidentė
pakankamai tiksliai ir įžvelgė“, - antradienį interviu Lietuvos
radijui sakė A.Kubilius.
„Noriu pasakyti, kad Vyriausybė Seimui buvo pateikusi Atliekų
tvarkymo įstatymą, kuriame nebuvo tokių nuostatų, kurios atsirado
Seimo svarstymo metu“, - kalbėjo A. Kubilius.
D. Grybauskaitė praėjusį penktadienį vetavo Atliekų tvarkymo
įstatymo pataisas. Prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus
Udrėnas antradienį sakė, kad pataisos leistų įsigalėti
monopolijoms atliekų tvarkymo versle, o gyventojai už jų tvarkymą
mokėtų brangiau. Pataisos, prezidentės manymu, atvertų kelią
regioninų atliekų tvarkymo centrų privatizavimui ir monopolijų
įsigalėjimui atliekų bei sąvartynų tvarkymo versle. Pataisomis
siekiama išvengti, kad šalies gyventojai netaptų „privatininkų
įkaitais“, nes sąvartynų eksploatavimas ir šiukšlių išvežimo
esą paslaugos būtų orientuotos ne į gyventojų poreikius, o į
pelną.
Kai kurie Seimo Aplinkos apsaugos komiteto, kuriame pataisos buvo
svarstomos beveik trejus metus, nariai sakė, kad šalies vadovė dėl
pataisų žalos buvusi suklaidinta.
Seimas kovo viduryje priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo
pataisas, leidusias gyventojams rinktis, kaip mokėti už atliekų
sutvarkymą - rinkliavą ar mokesčius pagal sutartis su
savivaldybėmis.
Savivaldybės, nustatydamos atliekų tvarkymo paslaugų kainą,
būtų turėjusios atsižvelgti į keturis kriterijus: į atliekų
turėtojų, gyvenančių viename name, skaičių, į nekilnojamojo
turto paskirtį ar jo naudojimo intensyvumą, taip pat į mišrių bei
biologiškai skaidžių atliekų kiekį.
Namo savininkai arba daugiabučių bendrijos ar administratoriai
privalėtų sudaryti sutartį su savivaldybės valdoma atliekų
tvarkytoja arba su savivaldybe, o kitu atveju jie mokėtų
savivaldybės nustatytą rinkliava. Jei tokios rinkliavos nėra,
pavyzdžiui, Vilniuje, tuomet gyventojai pagal sutartį mokėtų
sutartomis arba standartinėmis sąlygomis. Pastarąsias nustatytų
Vyriausybė.
Seimas yra nustatęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos
administratorius negalės verstis ūkine veikla, o galės tik sudaryti
sutartis su atliekų turėtojais ir rengti konkursus atliekų
tvarkytojams. Komunalinės atliekos ateityje turės būti tvarkomos
taip, kad skatintų atliekas naudoti ir perdirbti.