Į šį posėdį, sužinoję, kad bylos procesas yra viešas, susirinko kaip niekad daug Drąsiaus Kedžio šalininkų ir rėmėjų, tarp jų ir Eglės Kusaitės byloje nuolat šurmulį sukelianti disidentė Nijolė Sadūnaitė.
Prieš teismo posėdį žurnalistams buvo išdalintas Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus kreipimasis, adresuotas aukščiausiems šalies pareigūnams, politikams ir visuomenei, kuriame reikalaujama įvesti moratoriumą dėl mergaitės teisių.
Jame reikalaujama nesiimti jokių veiksmų atimant aštuonmetę iš jos globėjos Neringos Venckienės namų, kol nebus išnagrinėtos visos su šia istorija susijusios bylos ir mirtys, taip pat prašoma kuo skubiau užtikrinti mergaitės neliečiamumą, inicijuoti jos ir jos globėjų apsaugą vieneriems metams ir įvesti mergaitės teisių ir likimo svarstymo vienerių metų moratoriumą.
Į posėdį atvyko A. Ūso tėvai Aleksandras ir Aldona Ūsai bei jo našlė Guoda Ūsienė su advokatu Adomu Liutvinsku.
D. Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukros interesams atstovauja advokatas Aidas Venckus. Taip pat posėdyje dalyvauja D. Kedžio tėvai Laimutė ir Vytautas Andrius Kedžiai bei jų kaimynės Olia Girdauskienė ir Danutė Degutienė.
Ši ketveriukė byloje yra liudininkai.
D. Degutienė apie galimą mergaitės tvirkinimą teigia išgirdusi iš savo kaimynės L. Kedienės. „Iš Laimos išgirdau, kad bučiuoja, lenda prie kiekvieno. Ji vis sakydavo, nieko nesuprantu, kodėl mergaitė taip laižosi, bučiuojasi, seilėjasi“, - teismui pasakojo Kedžių kaimynė.
Anot jos, D. Kedžio ir L. Stankūnaitės dukra beveik visą savo gyvenimą augo Kedžių namuose ir savo motinai niekada nebuvo reikalinga. „Nereikia man to vaiko“, - tariamus L. Stankūnaitės žodžius kartojo D. Degutienė.
Liudininkė teigė, kad po L. Kedienės pasakojimų, mergaitė ir jai pačiai papasakojo, kas su ja buvo daroma. Tai ji papasakojo niekieno neklausiama ir neraginama. Esą vieną kartą ji kieme atsigulė ant plytelių, išsiskėtė, rodė, kur A. Ūsas ją liečia, imitavo lytinio organo tampymą, rodė, kur kišo, kaip, anot D. Degutienės, „išbėga sysalas“ ir „išbėga rausvas kremas“.
Ikiteisminio tyrimo metu aiškinusi, kad mergaitė ant plytelių buvo atsigulusi rudenį, antradienį liudininkė byloje pradėjo painiotis.
Aiškino, kad tai galėjo būti vasarą, negalėjo pasakyti ir kuriais metais tai įvyko - 2008 ar 2009-aisiais.
Paklausta, kodėl jai mergaitė be jokios priežasties pradėjo pasakoti, kaip ją tariamai tvirkino A. Ūsas, D. Degutienė pradėjo tvirtinti, kokia mergaitė yra bendraujanti, kokia protinga ir viskam imli.
„X yra drovi mergaitė“, - visiškai atvirkščiai D. Degutienė tvirtino ikiteisminio tyrimo metu.
„Taip, drovi“, - visiškai liudijimuose susipainiojo Kedžių kaimynė.
„Kaip tai drovi mergaitė, pradeda tokius dalykus pasakoti?“ - nesuprato advokatas A. Liutvinskas.
„Negalvokite, kad mergaitė yra tokia...“, - sakinio nebaigė D. Degutienė.
„Man tik Ūsą minėjo, man neminėjo jokio Aido, Jono, Frančesko“, - teismą tikino Kedžių kaimynė.
Liudininkė O. Girdauskienė tikino su Kedžiais daugiau pradėjusi bendrauti jau tada, kai L. Stankūnaitė išsikraustė iš Kedžių namų, todėl negalėjo pasakyti, kokie buvo D. Kedžio ir L. Stankūnaitės santykiai.
Tada ji pradėjo ir daugiau bendrauti su mergaite. Anot O. Girdauskienės, ją nuolat stebindavo mergaitės elgesys. Esą ji būdavo rami, drovi ir staiga pradėdavo maivytis, keistai šokti. „Sakiau aš: Laima, ji ne tokia, kaip visi. Atrodo, stovi uždara ir pradeda maivytis, kaip moteris, o po to pradeda, lyg striptizą šokti, tokie judesiai... Klausiu, kas taip šoka, atsako - mama. Klausiu, ar su suknele, ne, atsako, - su maudomuku“, - pasakojo Kedžių kaimynė.
Vėliau, jos teigimu, prasidėjo kitokie pasakojimai: apie tai, kaip A. Ūsas jai „kišdavo“, ją laižydavo, nešdavo į vonią maudyti, vadino žuvyte, kaip ji, mama ir Andrius gulėdavo vienoje lovoje ir t. t.
Dar vėliau, pasak O. Girdauskienės, ji pradėjo pasakoti ir apie A. Ūso draugus - Aidą ir Joną, kurie visi būdavo „baisūs, su baltais „trusikais“ ir ją laižydavo, o mama stovėdavo susidėjusi rankas ir valydavo nuo grindų „kremą“.
„Atvažiuodavo Aidas ir mama mane atiduodavo. Važiuodavome raudona mašina. Aidas pats gražiausias. Jonas baltas, Andrius storas. Nuvažiuodavome iki parduotuvės, eidavome į butą, bet bute buvo gerai, ten buvo kilimas“, - tariamus mažametės pasakojimus kartojo Kedžių kaimynė.
Liudininkės teigimu, mergaitė niekada nemylėjo savo mamos, ji jos netgi bijodavo, visada ją vadino tik vardu ir kartą net jos prašė, kad ji būtų jos mama. „Ji niekada nesakydavo, kad nori pas mamą“, - tvirtino O. Girdauskienė.
Pasak kaimynės, mergaitė jai savo „nuotykius“ pasakodavo nuolat, kalbų sumažėjo tik tada, kai vėl buvo atnaujinti susitikimai su L. Stankūnaite. „Ji man pradėjo sakyti, o kodėl aš tau turiu pasakoti, tu man ne tėvas ir ne mama“, - prisiminė O. Girdauskienė.
Kaimynės tvirtinimu, dabar mergaitė yra „maža moteriškė“ ir iki šiol pasakoja apie tai, ką su ja darė Aidas, Jonas ir Andrius. „Ji visada tai prisimins“, - kalbėjo Kedžių kaimynė, pamiršdama pasakyti, kad ji pati nuolat filmuoja mergaitę ir liepia jai pasakoti, ką su ja darė tariami pedofilai, o jei mažoji suklysta, ją pataiso: „Ne, ne taip, kitaip turi kalbėti, nepamiršk.“
Tokie filmavimo „seansai“ vykdavo net lrytas.lt korespondentės akivaizdoje.
O. Girdauskienė teisme aiškino, kad ji Kedžiams pasiūlė filmuoti mergaitės parodymus ir nešti viską prokurorams, tačiau esą pati jos nefilmavusi. Kada ji tai pasiūlė, kaimynė pasakyti negalėjo.
A. Liutvinsko paklausta, ar ji nėra pati filmavusi mergaitės ir pasakojusi žurnalistams apie tai, ką jai sakė mergaitė, O. Girdauskienė atsakė neigiamai.
„Gal kažkas ir buvo prilindęs“, - sakė ji. „Kaip jūs galite viską taip gerai prisiminti, jei neprisimenate, ką kalbėjote žurnalistams, liudininkės „atminties praradimas“ nustebino A. Ūso šeimai atstovaujantį advokatą, nes iki tol Kedžių kaimynė apie tai, ką jai pasakojo mergaitė, bėrė nesustodama ir su visomis pikantiškomis smulkmenomis.
Teisme paaiškėjo, kad O. Girdauskienės vyras ir du vaikai, nors mažoji ir buvo dažnas svečias jų namuose, mergaitės pasakojimų nėra girdėję.
„Jiems tai buvo neįdomu, vaikai man sakydavo, ko tu čia eini, jie negalėjo manęs suprasti“, - pasakojo Kedžių kaimynė.
D. Kedžio tėvas V. A. Kedys teisme tvirtino, kad L. Stankūnaitei dukra visai nerūpėjo. Esą po to, kai jo sūnus mergaitę rado savaitiniame vaikų darželyje ir iš jo pasiėmė į savo namus, jis buvusią D. Kedžio sugyventinę matė tik vieną kartą, iškart po paėmimo iš darželio.
„Ji atvažiavo pas mus, mus dar negerais žodžiais išvadino ir penkis mėnesius daugiau nesirodė“, - kalbėjo V. A. Kedys.
Jo teigimu, L. Stankūnaitė pati atsisakė dukters. „Ji sakė, aš jos neauginsiu, neturiu sąlygų, jūs ją pasiimkite ir auginkite. Ji jos atsisakė, aš pats girdėjau savo ausimis“, - L. Stankūnaitės žodžius kartojo D. Kedžio tėvas.
A. Ūsą V. A. Kedys tikino matęs du kartus, abu kartus L. Stankūnaitės tėvų bute, kai atvažiuodavo pasiimti anūkės. Pirmą kartą jis jam buvo pristatytas vaiko teisių gynėju, o antrą kartą pamatė, kaip tas „vaiko teisių gynėjas“ išėjo nuogas, basas ir Stankūnų vonios. „Tada dar pagalvojau, ot merga, vos mėnuo praėjo, kitą susirado“, - pasakojo V. A. Kedys.
Ikiteisminio tyrimo metu apie pusnuogį A. Ūsą D. Kedžio tėvas nepasakojo. Paklaustas, kodėl pamiršo tokią svarbią aplinkybę, atsakė: „O kam aš turiu sakyti?“
Liudininkas teigia ne kartą girdėjęs, kaip mergaitė pasakojo apie tris vyrus, kaip jie jai kiša „sysalus“, bėga „kremas“ ir t. t., tačiau stengdavosi tokių kalbų negirdėti, nes jam būdavo bjauru. „Kažkada pasakiau mergaitei, kad gal tu nori eiti pas mamą gyventi, ji man atsakė, kad tu pats važiuok, jei nori, kad tau „pimpalą“ į burną kištų“, - sakė D. Kedžio tėvas.
V. A. Kedys teigia, kad matė, kaip jo sūnus filmuodavo mergaitę, tačiau namuose turi savo darbų, todėl nežiūrėdavo, kas ten buvo filmuojama. Kada D. Kedys pradėjo dukrą filmuoti, jo tėvas teigė nežinantis, bet esą tik po to, kai prirašė „n“ skundų ir niekas į juos nereagavo. „Nepajėgė nieko įrodyti raštais, niekas nekreipė dėmesio, tiek Seimo nariai, tiek visa prokuratūra nuo Genovaitės Ročienės iki Algimanto Valantino“, - aiškino liudininkas.
Pasak senelio, jo anūkė yra protinga, tačiau pedofilijos ji išsigalvoti negalėjo. „Galvą ji turi neblogą, su manimi šachmatais žaidžia, bet niekada nepastebėjau, kad ji fantazuotų“, - apie anūkę kalbėjo V. A. Kedys.
Pensininkas tvirtino, kad žodį „pedofilija“ išgirdo tik prieš ketverius metus, kai mergaitė pradėjo pasakoti apie A. Ūsą. Tokio žodžio nežinojo ir jo sūnus. Liudininkas sako, kad D. Kedys, kas tai yra pedofilij,a sužinojo tik perskaitęs enciklopedijoje.
L. Kedienė pasakojo apie sūnaus santykius su L. Stankūnaite
L. Kedienė teisme pasakojo, kad jos sūnus sugyventinę į namus parsivedė 2003 metais ir išvijo ją iš namų 2006-aisiais per Velykas, neapsikentęs jos nuolatinių dingimų iš namų, vos tik jis išvažiuodavo verslo reikalais.
Tai buvo pirmas L. Stankūnaitės išvijimas iš namų, bet ne paskutinis. "Ji po 2-3 savaičių atėjo, klaupėsi ant kelių, kad sūnus ją priimtų, priėmė, bet po poros savaičių vėl išėjo", - pasakojo D. Kedžio mama.
Anot jos, kurį laiką mergaitė vis dar gyveno jos namuose, po poros savaičių L. Stankūnaitė dukrą pasiėmė ir tą pačią dieną paliko savaitiniame vaikų darželyje, vienoje grupėje su savo sesers Violetos Naruševičienės dukra.
Radęs mergaitę darželyje, D. Kedys pasiėmė ją į namus ir L. Stankūnaitei jos ilgą laiką nereikėjo.
"Atsirado, kai atsirado įtariamasis pedofilas ir pradėjo bylinėtis. Tai buvo 2006 m. pabaigoje. Iki to laiko nei vieno karto nei paskambino, nei aplankė, nereikėjo jai tos mergaitės", - liudijo L. Kedienė.
Moteris teisme tvirtino, kad keistai mergaitė pradėjo elgtis vėliau, kai jai buvo daugiau nei ketveri metai - pirma ji tik ją laižė, keistai bučiavos, vėliau pradėjo pasakoti apie A. Ūsą, o po kiek laiko prabilo ir apie Joną, Aidą, Frančeską ir apie tai, kaip jie ją laižė, kur kišo ir kaip mama ją mokindavo meluoti, esą jokių vyrų niekada nebuvo.
Anot jos, mergaitė pasakodavo, kad ji buvo "laižoma" namuose, viešbutyje "Baltosios burės" ir kažkokiame juodame name. Dar į vieną butą raudonu automobiliu ją nusiveždavo Aidas.
Paklausta, kodėl jos sūnus pradėjo filmuoti dukrą ir kada filmavimai prasidėjo, L. Kedienė tiksliai atsakyti negalėjo, tačiau, kaip ir jos vyras aiškino, kad tai D. Kedys darė iš nevilties, kai jis parašė daugybę skundų, bet jokio atsakymo iš nieko nesulaukė. "Į tą eglutę nereikia kreipti dėmesio (D. Kedžio filmuotoje juostoje matosi papuošta Kalėdinė eglutė - red. past.), ji ten visus metus stovėjo", - įtarus, kad D. Kedys dukrą pradėjo filmuoti tuo pačiu metu, kai nunešė pareiškimą į policiją, sakė L. Kedienė.
2008 m. pabaigoje D. Kedys nunešė pareiškimą į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau net ir po to L. Stankūnaitei dar buvo leidžiama susitikti su dukra. Kodėl? "Mes netikėjome, kad viskas daroma su mamos žinia", - kalbėjo D. Kedžio mama.
Kitas teismo posėdis numatytas balandžio 19 d. Toliau bus tęsiama liudytojų apklausa. Planuojama apklausti šešis liudininkus, tarp jų ir L. Stankūnaitę bei mergaitės globėją N. Venckienę.