Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas teigė, kad prezidentės
sprendimas ir jo pristatymas „nėra aiškus ir neatrodo motyvuotas“.
„Arba kažkas nepasakoma ir neturime pilnos informacijos, arba,
jeigu tik tiek yra pagrindimo, man atrodo, kad Lietuva taip
neprisideda prie konstruktyvių dvišalių santykių plėtojimo“, -
BNS sakė R. Vilpišauskas.
Pasak jo, nevykdama į Varšuvą aptarti artėjančio
NATO viršūnių susitikimo klausimų, Lietuvos prezidentė
įtvirtina sąsajas tarp dvišalių Lietuvos ir Lenkijos diskutuojamų
klausimų ir kitų regionui svarbių klausimų.
„NATO viršūnių susitikimo darbotvarkė yra klausimas, kur
Baltijos šalių ir Lenkijos interesai iš esmės sutampa, o visai
kitas dalykas yra dvišaliai Lietuvos ir Lenkijos klausimai, dėl
kurių skiriasi interpretacijos. Tam reikia noro bendrauti ir iš
Lietuvos, ir iš Lenkijos pusės. Dalyvavimas yra tinkamesnė
priemonė spręsti tokius klausimus, dėl kurių skiriasi
interpretacijos“, - kalbėjo politikos ekspertas.
R. Vilpišausko nuomone, akibrokštai Lietuvos - Lenkijos
santykiuose nepadeda Lietuvai plėtoti ryšių ir su kitomis Baltijos
bei Šiaurės šalimis, nes vyrauja suvokimas, jog konstruktyvūs ir
tvirti Vilniaus ir Varšuvos santykiai svarbūs visam regionui tiek
plėtojant bendrus energetikos projektus, tiek saugumo klausimais.
Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius prezidentės
sprendimą pavadino nesusipratimu.
„Manau, kad čia yra nesusipratimas. Manau, kad reikia kalbėti
net ir su priešais, jau nekalbant apie sąjungininkus. O Lenkija yra
ir NATO, ir Europos Sąjungos partneris“, - BNS sakė K. Girnius.
„Prezidentė gali manyti, kad čia nieko itin reikšmingo nebus
pasiekta, bet kai kaimyninės šalies prezidentas kviečia tave ir dar
du kiti prezidentai sutinka dalyvauti, tai ir pats gali važiuoti ir
prisidėti, kad nepadarytum kokio nors akibrokšto“, - sakė jis.
K. Girniaus teigimu, toks prezidentės sprendimas gali pakenkti
Lietuvos įvaizdžiui ir Šiaurės šalyse, su kuriomis Lietuva siekia
glaudesnio bendradarbiavimo.
„Prezidentė ir kiti Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad svarbu
kuo labiau gerinti ryšius su Skandinavijos šalimis. Bet Šiaurės
šalys nuo seno nuogąstauja, kad Baltijos šalys negeba pačios
tarpusavyje susikalbėti. Su šiuo įvykiu vėl bus toks vaizdas, kad
Lietuva yra itin kaprizingas partneris, su kuriuo sunku užmegzti
normalius ryšius, nes nežinai, kada gali prezidentė ar kas nors
kitas išsišokti“, - kalbėjo K.Girnius.
Pasak politikos eksperto, ši situacija iš dalies primena
tarpukario laikotarpį, kai Lietuvos ir Lenkijos ginčas sukliudė
artimesniam Baltijos šalių bendradarbiavimui.
„Tarpukariu ir Varšuva, ir Kaunas reikalavo - „palaikykit mus“, o
Latvija ir Estija bandė laikytis neutraliai ir dėl to Baltijos
šalių santykiai buvo gerokai vėsesni negu turėjo būti“, -
kalbėjo K.Girnius.
Estijos užsienio politikos instituto direktorius, Tartu
universiteto profesorius Andresas Kasekampas BNS sakė, kad Lietuvos
ir Lenkijos ginčas kenkia regioniniam bendradarbiavimui.
„Vertinant regiono mastu, šis ginčas nenaudingas niekam,
išskyrus kai kuriuos kraštutinius nacionalistus politikus abejose
šalyse“, - BNS sakė A.Kasekampas.
Pasak jo, Lietuvos ir Lenkijos ginčas trukdo bendradarbiavimui
NATO, Europos Sąjungoje ir visame Baltijos jūros regione.
„Estija suinteresuota, kad Lietuva ir Lenkija kuo greičiau rastų
problemų sprendimą, o Estija turėtų išnaudoti kiekvieną progą
padėti joms sumažinti skirtumus“, - teigė A.Kasekampas.
Tuo tarpu Rytų Europos studijų centro ekspertas Vytis Jurkonis
BNS sakė, kad „dramatizuoti situacijos neverta“.
„Žinoma, bendradarbiavimas regione ir bendravimas su Lenkija
aukščiausiu lygiu turi būti Lietuvos prioritetas. Nagrinėjant šį
konkretų prezidentės D.Grybauskaitės sprendimą visgi reiktų
žinoti daugiau detalių, kodėl neketinama vykti į Varšuvą
susitikti su Lenkijos ir Baltijos valstybių vadovais. Dabartinių
Lietuvos – Lenkijos santykių kontekste visi diplomatiniai niuansai
ar detalės tampa itin sureikšminami ir jautrūs“, - sakė jis.
„Vis dėlto dramatizuoti situacijos neverta ir reikia žiūrėti
plačiau – Lietuvos daugiašalė užsienio politika yra vertinama
gerai, ypač po sėkmingo pirmininkavimo ESBO. Būtų keista teigti,
jog dėl vieno atsisakymo dalyvauti susitikime staiga kristų Lietuvos
įvaizdis regione“, - svarstė V.Jurkonis.
Pasak jo, „vertinant šį įvykį Lietuvos – Lenkijos santykių
kontekste žiniasklaida irgi turi atsakingai žvelgti į situaciją ir
neieškoti preteksto dar labiau aštrinti gana įtemptus dvišalius
santykius“.
„Retoriškai galima klausti, ar, jei D.Grybauskaitė vyktų į
susitikimą, tai jau būtų vertinama, kaip pozityvus signalas
Lietuvos – Lenkijos santykių raidai?“, - teigė V.Jurkonis.
Prezidentės patarėjai antradienį patvirtino, kad
D.Grybauskaitė neketina vykti į kitą savaitę Varšuvoje
planuojamą Lenkijos ir Baltijos šalių prezidentų susitikimą
aptarti NATO viršūnių susitikimo klausimus
Priešingai nei D.Grybauskaitė, Latvijos ir Estijos prezidentai
Lenkijos vadovo Bronislawo Komorowskio
iniciatyvą priėmė.
„Vizitas į Varšuvą kitą savaitę nenumatytas“, - BNS
antradienį sakė prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė.
Vėliau žurnalistų paklausta apie motyvus, prezidentės
patarėja sakė: „Nes pasirengimo NATO viršūnių susitikimo
Čikagoje klausimai jau aptarti ir su Lenkijos prezidentu, ir su
Latvijos prezidentu taip pat“.
„Kvietimo tokio oficialaus nėra, apie tai prezidentė su Lenkijos
prezidentu kalbėjo telefonu“, - sakė D. Ulbinaitė.
Paklausta apie žiniasklaidos pranešimus, kad Lenkija gali
peržiūrėti poziciją dėl NATO oro policijos misijos, ji atsakė:
„Galiu patvirtinti, kad prezidentė buvo informuota apie tokius
diplomatų pokalbius ir apie tai kalbėjosi su Lenkijos prezidentu,
kai jis viešėjo vasario 16 dieną Vilniuje“.
BNS pasitikslinus, kokie diplomatų pokalbiai minimi, D.Ulbinaitė
sakė, kad kalbama apie „Lenkijos diplomatų pareiškimus Lietuvos
diplomatams, jog jei nebus sprendžiamos tautinių mažumų problemos,
Lenkija gali pergalvoti savo poziciją dėl oro policijos misijos“.
Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykiai buvo įtempti dėl
skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties.
J.Karosas: „Kaimynams kalbėtis reikia“
Seimo užsienio reikalų komiteto
vicepirmininkas Justinas Karosas teigia nežinantis tikrųjų
prezidentės Dalios Grybauskaitės motyvų nevykti į Baltijos šalių
ir Lenkijos prezidentų susitikimą Varšuvoje.
Tačiau parlamentaras pabrėžė, jog iš principo laikosi
pozicijos, kad esant galimybei susitikti ir kalbėtis yra būtina,
ypač kaimyninėms valstybėms.
„Reikalas yra sunkokas komentuoti, kadangi nežinai tikrųjų
argumentų. Buvo pasakyta, kad nieko reikšmingo nėra darbotvarkėje,
bet tos darbotvarkės aš, pavyzdžiui, nežinau. Matyt, ir daugelis
nežino. Nežinant tikrųjų motyvų arba intencijų, kurios paskatino
taip pasielgti, būtų sunku komentuoti“, - BNS antradienį sakė
opozicinei socialdemokratų frakcijai priklausantis J.Karosas.
„Bet bendrai žiūrint (...) aš esu šalininkas pozicijos, kad
kai galima susitikti su kuo nors ir kalbėti, tai visuomet reikia
susitikti ir kalbėti, kadangi kalbant galima daug ką pasiekti. Net
esant vienokiai ar kitokiai darbotvarkei yra privatūs susitikimai,
tai tas problemas galima iškelti. Aš esu už kuo didesnį
bendravimą su kaimyninių šalių vadovais, kadangi kalbant,
aiškinantis vis tik galima daugiau pasiekti nei nekalbant ir
nesiaiškinant“, - teigė jis.