Ekspertai prognozuoja, kad L. Stankūnaitės kova dėl dukters ateityje pateks į teisės vadovėlių puslapius. Nuostabu! Gal bent kažkada turėsime veikiančius teismus ir stuburą turinčius jų sprendimų vykdytojus.
Tačiau kas pasirūpins prasigėrusio, emigravusio, fiziškai ir moraliai išdraskyto Lietuvos kaimo vaikais?
Kas paruoš ir išlaikys pakankamai psichologų, vaikų teisių apsaugos ir socialinių darbuotojų?
Galiausiai, kokios pasekmės laukia visos šalies, kuri kuo toliau, tuo labiau skyla į du regionus: Vilnius ir Bambališkių Džiunglės?
Naujiena, pasirodžiusi Didįjį Penktadienį. Nuteista grupė žmonių (keli iš jų – nepilnamečiai), kurie mušė, prievarta girdė ir galiausiai negyvą grupiškai išprievartavo trylikametę mergaitę. Košmarui dirigavo ir alkoholinius gėrimus padavinėjo 36 metų moteris.
Protu nesuvokiamą nusikaltimą įvykdę žmonės buvo tiek pragėrę smegenis kad net nesuvokė, jog mergaitė jau seniai negyvai uždaužyta ir uždusinta ir ją pakaitomis prievartavo jau mirusią.
Kur visuomenės pasipiktinimas, demonstracijos, reikalavimai, kad atitinkamos tarnybos atidžiau sektų situaciją probleminėse šeimose?
Pasipiktinę mokytojai švilpauja dėl nekylančių atlyginimų, tačiau ar ne per dažnai kaimuose dirbantys pedagogai užsimerkia prieš smurtą jų mokyklas lankančių vaikų namuose, net ir smurtą jų pačių mokyklų koridoriuose?
Ne paslaptis, kad pedagogai linkę save pateikti kaip ypatingai išsilavinusius, taurią misiją atliekančius visuomenės narius, tačiau negirdėti nei jų, nei religinių lyderių balsų, o ypač nematyti konkrečių veiksmų, kad būtų sustabdyta kaimo degradacija ir smurtas prieš vaikus.
Velykų savaitę daug šnekama apie dvasingumą ir artimo meilę. Kalbomis viskas ir pasibaigia.
Elitui ir politikams, žinoma, į tokius neva toli nuo jų vykstančius dalykus nusispjauti, o likusieji arba per daug savo vargų užguiti, kad į tokius niekus kreiptų dėmesį, arba patys nevengia pasilepinti bambaliu ir gerai užtraukti žmonai ar vaikui kokiu nors ūkiniu padargu—didelio čia daikto, kad kažkas padaugino ir pasikarščiavo.
Civilizuotai ir informuotai viešajai nuomonei susikurti nepadeda ir agresyvių D. Kedžio gerbėjų šūkavimai apie pedofilų klaną. Jų organizuojamas teatras ne tik skatina linčo teismą ir mažina galimybes, kad šalyje kada nors išsivystys nešališka ir įstatymais besivadovaujanti teisinė sistema, bet ir nukreipia dėmesį nuo šimtų (ar tūkstančių?) realių pedofilų, kurių, kaip ir kiekvienoje šalyje, taip ir Lietuvoje, gyvena kiekviename mieste ar kaime.
Didžioji dauguma jų nepriklauso jokiam organizuotui klanui. Tai – kažkieno tėvai, broliai ir dėdės, todėl juos taip sunku identifikuoti ir jų nusikaltimus įrodyti. Vis labiau degraduojantis Lietuvos kaimas – puiki terpė tokiems iškrypėliams veistis.
Deja, kažkaip nepastebėjau, kad kas nors viešai pedofilais vadintų Nataliją S. išprievartavusius vyrukus – juk jai tebuvo vos trylika!
Pagrindiniam prievartautojui teismas skyrė tik 18 metų, paaugliams – po 5 metus. Gal tada reikėjo, kad jiems ordiną už jų darbus įteiktų? Penkeri metai netruks prabėgti ir šitie gyvuliai žmonių kailyje grįš į savo kaimą užgrūdinti kalėjimo ir dar geriau pasiruošę kankinti ir prievartauti.
Natalijos S. istorija – gal ir viena kraupiausių, tačiau tikrai ne vienintelė. Neseniai rašyta apie penkis Raseinių globos namuose įkurdintus vaikus, kurie patys rašė raštus valdžios įtaigoms, kad jie būtų palikti vaikų namuose. Jų pačių namuose tėvas juos smaugdavo, vaikydavosi su kirviu, peiliu ir kėde.
Tuo tarpu kitame Lietuvos pakraštyje – Rokiškio rajone – iš ligoninės išleista 27 metų gimdyvė, pagimdžiusi visiškai girtą naujagimį. Vos gimusio berniuko organizme medikai rado 2 promiles alkoholio.
„Lietuvos ryto“ kalbintas Kelmės rajono ūkininkas Česlovas skundėsi, kad kaime seniai nebėra įgalių paprastus ūkio darbus atlikti darbuotojų – visi arba emigravo, arba prasigėrė. Ir vyrai, ir moterys geria kol nuvirsta į griovį; tada atsikelia ir dar toliau geria.
Neseniai net nustėrau per JAV viešąjį radiją išgirdusi minint Lietuvą – paprastai mūsų naujienos amerikiečių nedomina. Iškarta pamaniau, kad neišgirsiu nieko gero. Deja, buvau teisi.
Laidos vedėjas citavo Lietuvoje teismo priimtą sprendimą, uždraudusį alaus gamyklos darbuotojams streikuoti, nes jie pritarė „Carlsberg“ vadovų argumentui, esą sutrikdyti alaus produkciją „piko“ sezono metu reikštų atimti iš žmonių gyvybiškai svarbų produktą. Teismas alaus gamybą priskyrė tai pačiai kategorijai kaip vaistus ir geriamąjį vandenį.
Kas po to gali pasitikėti teismais, kai tarp jų – alaus gamintojų interesus ginantys ar tų pačių teismų sprendimų nevykdantys teisėjai, tokie kaip Garliavos poniutė.
L. Stankūnaitė, ko gero, laimės bylą prieš Lietuvą Europos Žmogaus teisių teisme ir mokesčių mokėtojai paklos jai stambią sumą. Tačiau kas pakovos už visus negyvai uždaužytus, nugirdytus ir nuo įvairiausio kitokio smurto nukentėjusius kaimo vaikus?
Jeigu neturime pinigų bei valios sukurti veikiančią socialinę sistemą, kuomet vaikai iš smurtaujančių ar geriančių šeimų būtų atimami ir deramai auginami nedelsiant, galbūt geriau masiškai atiduoti juos įsivaikinti norintiems užsieniečiams.
Straipsniui „Lietuvos ryte“ teko kalbinti JAV lietuvę Jūrą Liutkus-Nukuto, kuri praėjo ilgus išbandymus, kad įsivaikintų vietinės alkoholikės berniuką. Moteriai ne tik nebuvo iki galo atskleista rizika įvaikinant galimai smurtą patyrusį ir neprižiūrėtą atžalą, bet netgi teisėjas išdrįso viešai suabejoti, ar mėlynakiui blondinui dera priimti japonų kilmės amerikiečio (J. Liutkus-Nukuto vyro) pavardę.
Nepaisant to, JAV lietuvė įvaikio neišsižadėjo. Tokių užsieniečių yra ne vienoje šalyje, ir jie akimirksniu atvyktų įsivaikinti niekam nereikalingų, nuo smurto kenčiančių Lietuvos kaimo atžalų.
Jeigu norime, kad Lietuvos ateitis būtų kitokia, tuomet laikas nukreipti dėmesį nuo Garliavos į kitus Lietuvos kaimus ir miestelius ir įsivaizduojamų pedofilų medžioklę prieš televizijų kameras pakeisti sunkiu teisėsaugos ir socialinių darbuotojų darbu.