Šiuo metu pensijų fondai lėšų gauna iš valstybės – jie su „Sodra“ dalijasi dirbančių žmonių mokamomis socialinio draudimo įmokomis. Nors 2008-aisiais pervedimai pensijų fondams siekė 5,5 proc. kiekvieno pensijų fondų dalyvio pajamų „popieriuje“, krizės metu jie buvo sumažinti ir dabar siekia 1,5 proc. pajamų „popieriuje“.
„Jei paliktume šiandien galiojančią sistemą, tai yra 1,5 proc. šiais metais, 2,5 proc. kitais metais, paskui 2 proc., matome, kad kaupti visiškai neapsimoka. Per mažai pinigų, kad žmonės ką nors sukauptų, tai būtų neefektyvus investavimas. Tai pačios „Sodros“ pensijų problemos nesprendžia“, - Seime teigė A. Bitinas.
Pasak jo, siekiama, kad „Sodros“ pensija kartu su išmokomis iš antros pakopos privačių fondų prilygtų 40 proc. buvusio pensininko uždarbio. Tačiau dabartiniai pervedimai yra per maži, kad susikauptų numatoma suma, tikino jis.
„Lietuvos rytas“ yra rašęs, jog pensijų fondus prižiūrinčių specialistų nuomone, tik turtingiausi žmonės sugebės sukaupti pensijų fonduose tiek pinigų, kad baigę dirbti galėtų gauti papildomą pensiją. Kiti tiesiog atgautų pensijų fonde sukauptus pinigus, kurie būtų greitai išleisti.
Pasak A. Bitino, valstybė nesugebėtų ir mokėti 5,5 proc. algos „popieriuje“ į pensijų fondus. „Jei grįžtume prie ikikrizinių pervedimų, tai niekada nepasiektume balanso „Sodros“ pensijų dalyje. Negalima likti prie tokios sistemos“, - teigė A. Bitinas.
Viceministras kritikavo dabartinę pensijų fondų sistemą, tačiau skundėsi, kad jos visai panaikinti neįmanoma dėl teisinių neaiškumų. Jo nuomone, geriau, kai vieną pensiją užtikrina valstybė, o papildomai kaupia pats žmogus atskirai nuo valstybinės sistemos.
„Geriausia, jei sistemos veiktų atskirai. Jei nori kaupti papildomai – dalyvauji trečioje pakopoje. Tačiau 2004 metais buvo pradėta dabartinė pensijų reforma, negalime išnaikinti šios sistemos. Panaikinus ją visiškai, būtų daugiau chaoso ar teisinio netikrumo, nei pasiūlius šį variantą“, - dėstė A. Bitinas.
Antradienį A. Bitinas parlamentarams pristatė „Sodros“ reformos įstatymų projektus. Juose siūloma, kad visiems pensijų fondų dalyviams jų „Sodrai“ mokamos įmokos padidėtų nuo 2014-ųjų.
Tais metais jiems būtų papildomai atskaitoma 1 proc. algos „popieriuje“, o nuo 2016-ųjų – 2 proc. algos „popieriuje“. Papildomas atskaitymas patektų į pensijų fondą.
Tai padarius, valstybė papildomai į žmogaus pensijų fondą pervestų iš pradžių 1 proc., o paskui 2 proc. vidutinio šalies atlyginimo dydžio įmoką.
Tokių papildomų pavedimų būtų galima atsisakyti raštu tarp 2013-iųjų sausio ir rugsėjo. Vėliau atsisakyti būtų per vėlu.
„Manome, tai teigiamai veiktų pensijų dydį. Mūsų planuojama sistema generuoja tam tikrą „Sodros“ perteklių, iš kurio, planuojama, galime kaupti rezervą.
Manome, iš šios sistemos žmonės gautų apie 40 proc. pajamų dydžio pensiją. O visa kita yra jo valia – papildomai gali žmogus kaupti ir susikaupti. Mūsų pasiūlymas daugiau skirtas spręsti ne turtingų žmonių problemas, o tų, kurių gauna mažas ir vidutines pajamas. Todėl ir valstybės papildoma įmoka yra taikoma nuo vidutinio darbo užmokesčio“, - aiškino A. Bitinas.
Jis parlamentarus tikino, jog priėmus jo pasiūlymą iki bent 2060 metų pensininkai iš „Sodors“ ir iš antros pakopos pensijų gaus 40 proc. savo buvusių pajamų. Tais metais kiek daugiau kaip pusę pensijos bus mokama „Sodros“, kiek mažiau kaip pusė – antros pakopos pensijų fondo pensija, žadėjo viceministras.
Įstatymo projekte taip pat numatyta sumažinti pensijų fondų valdytojų mokesčius.
Atskaitymus nuo įmokos į pensijų siūloma pradėti mažinti nuo 2013-ųjų, kai didžiausias atskaitymas galės būti 2 procentai. Vėliau ši riba dar ketverius metus mažėtų po 0,5 proc., kol 2017-aisiais visai išnyktų.
O atskaitymai nuo sukaupto pensijų turto konservatyviuose fonduose turėtų sumažėti nuo 1 proc. iki 0,7 procento.
Taip pat numatyta galimybė 2013-aisiais žmonėms leisti liautis mokėti įmokas į pensijų fondą, toliau mokėti vien į „Sodros“ pensijų sistemą.
Parlamentarai įstatymo projektus sutiko pradėti svarstyti beveik vienbalsiai, nebuvo balsuojančių „prieš“.
„Šiuose projektuose yra daug taisytinų dalykų, bet jie per ilgai laukė savo valandos, kad dar delstų. Tuo naudojasi pensijų fondų valdytojai, kurie ir toliau gauna dideles pajamas, neskirdami dėmesio apsaugoti fonduose esančių dalyvių lėšų“, - savo pritarimą aiškino socialdemokratas Algirdas Sysas.