„Dešimtmetį egzistuojantis švietimo įstaigų finansavimo
modelis paremtas mokinio krepšelio principu reikalauja korekcijų“, -
antradienį išplatintame VK pranešime cituojama valstybės
kontrolierė Giedrė Švedienė.
Valstybiniai auditoriai vertino, kaip planuojamos ir naudojamos
mokinio krepšelio lėšos.
„Nors mokinio krepšelio lėšos skiriamos vienam mokiniui ir
keliauja paskui jį, tačiau mokykloms sudėtinga iš anksto planuoti
savo veiklą dėl dažno šių lėšų skaičiavimo metodikos keitimo.
Be to, lėšos planuojamos remiantis netiksliais dar nebaigto kurti
mokinių registro duomenimis. Dėl registre susidubliavusio mokinių
skaičiaus ir neteisingai taikytos metodikos 2012 metams
savivaldybėms suplanuota ir skirta 3,6 mln. litų daugiau mokinio
krepšelio lėšų“, - pažymi VK.
Auditorių teigimu, dažni atvejai, kai savivaldybės mokinio krepšelio lėšas naudoja ne mokinių ugdymui, o įvairioms ūkio išlaidoms apmokėti. Lėšos panaudojamos ne pagal paskirtį dėl
nepriimtų savivaldybių tarybų sprendimų, lėšų ūkio išlaidoms
apmokėti trūkumo, skirtingo teisės aktų taikymo. Dėl to
savivaldybėms ne pagal paskirtį panaudotas lėšas tenka
sugrąžinti į valstybės biudžetą.
„Mažėjant mokinių skaičiui klasėse švietimo įstaigų tinklo
pertvarka savivaldybėse neišvengiama“, - teigia VK.
Pasak G.Švedienės, Švietimo ir mokslo ministerija turėtų
numatyti priemones, kurios skatintų savivaldybes vykdyti efektyvų
švietimo įstaigų tinklo optimizavimą. Auditoriai ministerijai taip
pat rekomendavo tobulinti lėšų apskaičiavimo metodiką,
užtikrinti mokinių registro duomenų patikimumą, teikti
savivaldybėms metodinę pagalbą.
Nuo 2003 metų mokinių skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik 150
tūkst., arba ketvirtadaliu, mokinių ugdymui skiriamos lėšos
padidėjo 760 mln. litų, arba 72,4 proc. Vidutiniškai vieno mokinio
ugdymui savivaldybėse 2012 metais skirta 4,4 tūkst. litų arba 2,3
karto daugiau negu 2003 metais.