Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas, konservatorius Stasys Šedbaras netgi viešai kalbėjo, jog būtų nieko prieš persikraustyti į Vidaus reikalų ministeriją.
Tačiau antradienį premjeras A. Kubilius kartu su velykiniais sveikinimais prezidentei Daliai Grybauskaitei kaip pretendento į vidaus reikalų ministro postą pristatė ne savo partiečio, o liberalcentristo Artūro Meliano pavardę.
Toks A. Kubiliaus sprendimas prajuokino Seimo opozicinių partijų lyderius, o konservatorius - papiktino.
Kas lėmė, kad, kaip juokavo net kai kurie valdančiosios daugumos atstovai, „konservatoriai žaidė ritualinį šokį su savimi, o prieš savo rinkėjus stengėsi pademonstruoti principingumą“, bet galiausiai nusileido liberalcentristų ir prezidentės reikalavimams, kad į vidaus reikalų ministro postą pagal galiojančią koalicijos sutartį būtų paskirtas būtent liberalcentristų atstovas?
„Pirmiausiai tokį konservatorių ir premjero A. Kubiliaus sprendimą lėmė baimė, kad nepaskyrus į vidaus reikalų ministro posto liberalcentristo bus sugriauta koalicija. Tik man nesuprantama, kam reikėjo tų pagyrų, kokia neva stipri ir principinga konservatorių partija, nepasiduodanti jokiems šantažams ir turinti visą armiją tinkamų kandidatų į vidaus reikalų ministro postą? Iš esmės konservatoriai buvo priversti nusileisti liberalcentristų reikalavimams tam, kad A. Kubilius išliktų prie Vyriausybės vairo“, - įsitikinęs Seimo opozicijos ir socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius.
Panašiai kalbėjo ir Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis: „Sprendimas skirti vidaus reikalų ministru liberalcentristą, o ne konservatorių, rodo valdančiosios koalicijos „susiklijavimo“ esmę. Tai jie visi bučiuojasi, tai šaukia, tai pešasi. Manau, tokį A. Kubiliaus apsisprendimą lėmė baimė prarasti turimas pozicijas Vyriausybėje, o galbūt ir premjero postą. Juk jeigu vidaus reikalų ministru nebūtų pasirinkęs liberalcentristo, tai likę pastarųjų ministrai būtų buvę tiesiog aukso vertės ir būtų galėję šantažuoti konservatorius.“
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma, nuolatos į vidaus reikalų ministro postą piršęs A. Kubiliui kokį nors konservatorių, antradienį sudėjo ginklus.
„Susiklostė mums nepalanki situacija. Juolab kad ir Liberalų sąjūdis palaikė ne mūsų, o liberalcentristų pozicijas. Be to, ir prezidentės D. Grybauskaitės žodis buvo ne paskutinėje vietoje“, - apgailestavo vienas įtakingiausių konservatorių.
Paklaustas, ar partijos lyderio sprendimas siūlyti šalies vadovei į vidaus reikalų ministro postą ne konservatorių dar labiau nesupriešins ir taip susiskaldžiusios partijos, J.Razma bandė kalbėti optimistiškai: „Mūsų partijai yra tekę įveikti žymiai statesnių slenksčių. Juos įveikėme, įveiksime ir šitą“.
Labiausiai J. Razmai nerimą kelia Seime susiklosčiusi situacija dėl siūlymo surengti referendumą dėl Visagino atominės elektrinės statybos, kurį antradienį palaikė ir koalicijos partneriai Liberalų sąjūdžio atstovai.
Gal tai ir lėmė, kad A. Kubilius per Velykas apsisprendė vidaus reikalų ministro poste matyti liberalcentristų atstovą? Gal mainais už šį postą pastarieji ką nors premjerui yra pažadėję?
„Jokių sandorių tarp mūsų nebuvo. Ir jų net nereikia. Mes visada palaikėme ir palaikysime svarbiausius šalies energetinius projektus – ir atominės elektrinės, ir suskystintų dujų terminalo statybas“, - tvirtino liberalcentristų lyderis, Seimo vicepirmininkas Algis Čaplikas.
Tačiau jeigu vis dėlto šalies vadovė, kaip pageidauja premjeras, jau nuo kito pirmadienio vidaus reikalų ministru paskirs A. Melianą, liberalcentristų ir konservatorių vis tiek laukia aršus mūšis dėl R. Palaičio atleistų Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovų.
Liberalcentristai ir A. Melianas įsitikinę, kad postus praradę Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas teisybės gali ieškoti tik teismuose, o konservatoriai ir toliau nusiteikę žaisti politinį pokerį su FNTT.
„Mes nekeisime savo pozicijos dėl FNTT vadovų atleisimo. Šią problemą reikės spręsti Vyriausybės ir koalicijos lygiu“, - įsitikinęs J. Razma.