Paralyžiuota savo pačios narių rankomis. Bestuburė mundurų balintoja. Susirūpinusi tik šventa ramybe. Atrodytų, sunku ką nors pridurti prie tokių savybių sąrašo.
Tačiau šis Seimas jau ne kartą įrodė, kad jam nėra nieko neįmanoma. Sutelktomis parlamento pastangomis komisija, anot pačių politikų, „įgaus naujo žavesio”.
Mišri Seimo narių grupė, vietoj pasitraukusio komisijos nario K.Ramelio pasiūliusi A.Šedžių, be abejo, norėjo piktai papokštauti ir dar labiau sukarikatūrinti savo pačių karikatūra virtusius etikos sargus. To neslėpė net patys „mišrūnai”.
Iš tiesų, ko kita galima siekti į komisiją siūlant vieną dažniausių jos klientų, svarstytą net 8 kartus? Tad vakar aptartas šis siūlymas, regis, turėjo tapti puikia proga Seimui pagaliau bent kiek rimčiau padiskutuoti, ką reikėtų daryti, kad komisija būtų reanimuota.
Kur tau! Seimas, kuriam jau seniai nereikia tokio darinio kaip veikianti etikos sargų komisija, A.Šedžiaus kandidatūrai, žinoma, pritarė – ir po pateikimo, ir po svarstymo. Liko tik galutinai palaiminti.
Užtat kokios turiningos diskusijos lydėjo tuos balsavimus! Vieną įstabiausių argumentų (tiesa, gal irgi pasišaipydamas), kodėl A.Šedžius turėtų tapti etikos prievaizdu, pateikė „tvarkietis” V.Mazuronis – jis, pasirodo, būsiąs kvalifikuotas būtent dėl to, kad pats yra daug kartų linksniuotas už etikos pažeidimus.
Aū, premjere! Kodėl naujuoju vidaus reikalų ministru pasirinkote A.Melianą, ištraukę iš kitų nekompetentingų asmenų būrio? Juk reikėjo pasidairyti Lukiškėse: ten pagal Seimo logiką sėdi, ko gero, daugiausia šiam darbui tinkamiausių kandidatų, kurie yra susipažinę ir su policijos, ir su FNTT veikla.