Pasak Migracijos valdybos, Vilniaus mieste tokių žmonių
registruota 13, Ukmergėje - 3, Elektrėnuose - 3, Trakuose - 5,
Šalčininkuose - 5.
Dažniau tai kaimo vietovėse varganai gyvenantys,
socialinių įgūdžių stokojantys, iš įkalinimo vietų išėję žmonės.
Kai kurie jų turi jau nebegaliojančius sovietinius pasus, kiti
neturi jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento.
Dokumentams įsigyti reikia ne tik lėšų - prašančiajam Lietuvos
Respublikos paso ar asmens tapatybės kortelės būtina išspręsti jo
pilietybės klausimą.
Vadovaujantis Lietuvos įstatymais, asmenys,
iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, ir Lietuvos
pilietybės neturintys jų palikuonys turi neterminuotą teisę atkurti
Lietuvos pilietybę, tačiau prie prašymo tokie asmenys turi pateikti
asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kurio šiuo atveju jie
neturi.
Pasak Vilniaus migracijos valdybos viršininko Gintaro Bagužio,
pagal dabar galiojančią tvarką, esant tokiam atvejui, asmeniui
reikia išduoti tokį leidimą gyventi Lietuvoje, koks išduodamas
Lietuvą gyvenimo vieta pasirinkusiam užsieniečiui.
Tik tuomet jis
galės prašyti atkurti Lietuvos pilietybę. Ši procedūra yra brangi,
ir ne kiekvienas aptariamos grupės Lietuvos gyventojas gali sau
leisti tokias išlaidas, aiškina G. Bagužis.
Dabar Lietuvoje tokie žmonės gyvena be jokio teisinio statuso,
jiems nesuteiktas asmens kodas, jie neegzistuoja kaip statistinis
vienetas, negali naudotis jokiomis socialinėmis garantijomis,
medicininėmis paslaugomis ar įsidarbinti.
