Jis yra parengęs įstatymų pataisas, kad Valstybinė teismo
medicinos tarnyba būtų paimta iš Teisingumo ministerijos ir taptų
pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai.
To paties reikalauja ir Teismo medicinos darbuotojų profesinė
sąjunga.
„Mes esame gydytojai ir jau neprašome, o reikalaujame grąžinti
mus į sveikatos apsaugos sistemą“, - trečiadienį per Seimo
Sveikatos reikalų komiteto posėdį sakė šios profesinės sąjungos
pirmininkas Robertas Bojarunas.
Jo teigimu, problemos teismo medicinoje prasidėjo 2000 metais,
kai ši tarnyba buvo „išimta“ iš sveikatos apsaugos sistemos. Tuomet
ji reorganizuota į Teisės universiteto Teismo medicinos institutą,
pavaldų Švietimo ir mokslo ministerijai, o 2009 metais tapo
Valstybine teismo medicinos tarnyba prie Teisingumo ministerijos.
„Teisingumo ministerija ne tik nesugebėjo sutvarkyti teisinės
bazės, bet ir įnešė dar didesnį chaosą“, - tvirtino R.Bojarunas.
Daugiausia kritikos sulaukė ministerijos patvirtintas
Valstybinės teismo medicinos tarnybos statutas ir nuostatai. Pagal
juos, esą teismo medikams po trejų metų gresia netekti gydytojo
licencijos, sveikatos apsaugos ministro įsakymai jiems nebegalioja,
tarnyba tapo teismo ekspertizės įstaiga, nors atlieka vos 1 proc.
mirusiųjų teismo medicinos ekspertizių.
Be to, anot profsąjungos vadovo, Teisingumo ministerijos sprendimu apmokestintos iki šios nemokamai darytos autopsijos.
Teismo medikai esą nebendradarbiauja su gydymo įstaigomis dėl
mirties priežasčių, diagnozių nustatymo.
„Mūsų įstaiga visai nutraukė bendradarbiavimą su asmens
sveikatos priežiūros įstaigomis. Tarnyba šiuo momentu neinformuoja
sveikatos priežiūros įstaigų apie klinikinių teismo medicinos
diagnozių nesutapimą, gydytojai neinformuojami apie gydymo klaidas
ir ta informacija niekur neegzistuoja“, - vardijo R. Bojarunas.
Pasak jo, teismo medikai retai vyksta į nusikaltimų vietas. Per
2002-2011 metus išvykų į įvykių vietas sumažėjo penkis kartus,
mirusiųjų tyrimų sumažėjo 25,8 proc., gyvų asmenų tyrimų -
42,2 procento.
„Praėjusiais metais nenustatyta per tūkstančio smurtinių
mirčių priežasčių. Niekas nežino, nuo ko jie mirė“, - dėstė
profsąjungos atstovas ir priminė, kad dažnai remiantis jų
informacija pradedami ikiteisminiai tyrimai.
Jo duomenimis, sumažėjo ir teismo medicinos gydytojų. 1999
metais jų dirbo 63 ir 21 administracijos bei ūkio darbuotojų, 2011
metais - 44 teismo medikai ir 60 administracijos darbuotojų.
Profsąjungos atstovas taip pat pasakojo, kad jiems kyla įtarimų
dėl tarnybos vadovų veiklos skaidrumo. Kaip pavyzdį jis nurodė
sprendimą atsisakyti sanitarų paslaugų, kurie dirbo su ekspertais.
Atleisti keturi sanitarai ir pasamdyta privati kompanija „Lakrima“,
iš kurios perkama ta paslauga.
„Kiekvieną mėnesį mūsų įstaiga moka „Lakrimai“ 12 tūkst.
100 litų. Jeigu priimtume tuos pačius sanitarus, keturis asmenis,
kiekvienas gaus į rankas 1740 litų. Tiek mūsų sanitarai prieš
juos atleidžiant nėra gavę“, - tvirtino R.Bojarunas.
Komiteto posėdyje dalyvavęs teisingumo viceministras Tomas
Vaitkevičius tikino, kad parlamentarai gąsdinami „nebūtais
baubais“. Anot jo, priimti tarnybos nuostatai nesukuria prielaidų,
kad teismo medikai praras licencijas, kad jiems nereikės kelti
kvalifikacijos, akredituotis.
Jis pabrėžė, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos
pavaldumas Teisingumo ministerijai sukuria jos nepriklausomumą nuo
sveikatos priežiūros sistemos įtakos. Tokiu atveju teismo medicinos
darbuotojai gali daryti nepriklausomas ekspertizes.
„Ar būtų labai gerai, jeigu įstaiga būtų bendroje sistemoje,
ar ji sugebėtų išlaikyti nepriklausomumą nuo visos sistemos?“ -
klausė viceministras.
Jis taip pat stebėjosi, kad beveik pusę tarnybos specialistų
nustatytų mirčių priežasčių yra lėtinės ligos. Tokios mirtis
išvis neturėtų būti tiriamos tokioje įstaigoje.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktorius Alvydas
Pauliukevičius pareiškė, kad profsąjungos keliamos problemos tėra
„iš konteksto ištraukti keli faktai, kurie neatspindi situacijos“.
„Mūsų institucija tapo pripažinta Europoje, turime įvertinimą
atsiprašau ne profsąjungos, bet ES teismo medicinos asociacijos
prezidento“, - sakė jis.
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A.Matulas teigė
neišgirdęs atsakymų į visus klausimus, todėl nutarė teismo
medicinos problemų svarstymą pratęsti kitame komiteto posėdyje.
Jis taip pat pranešė siūlysiąs komitetui kreiptis į Valstybės
kontrolę, kad ši atliktų Valstybinės teismo medicinos tarnybos
auditą.