Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų požiūrio į kontrabandą ir vengimą mokėti mokesčius tyrimą ketvirtadienį pristatė Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Pagal bendrovės „Spinter tyrimai“ šių metų vasarį trijose Baltijos šalyse atliktos apklausos duomenis, dauguma šių šalių gyventojų įsitikinę, jog kontrabandą skatina galimybė nelegaliai užsidirbti iš kainų skirtumo tarp Baltijos valstybių ir šalių, kuriose netaikomi dideli akcizai degalams, alkoholiui, cigaretėms.
Lietuvoje kainų skirtumus kaip pagrindinę kontrabandos priežastį nurodė 50 proc., Latvijoje 54 proc., Estijoje – 51 proc. apklaustųjų.
Taip pat kontrabandos priežastimi nurodomas faktas, kad dėl didėjančių mokesčių ir kainų daugelis vartotojų priversti rinktis ne legalias, o kontrabandines prekes. Taip mano 43 proc. Lietuvos, 60 proc. - Latvijos, 65 proc. - Estijos gyventojų.
Tačiau kai kuriais atvejais Lietuvos ir kitų dviejų Baltijos šalių, Latvijos ir Estijos gyventojų nuomonės apie kontrabandą nesutampa. Net 64 proc. lietuvių teigia, kad per pastaruosius trejus metus kontrabandinių cigarečių vartojimas išaugo. Taip manančių latvių ir estų yra mažiau: atitinkamai 54 ir 34 proc. Ekspertų teigimu, tai nereiškia, kad būtent toks procentas apklaustųjų pradėjo rūkyti kontrabandines cigaretes, bet galima numanyti, kad didesnis pastebinčiųjų išaugusio kontrabandos vartojimo masto skaičius rodo, kad nelegalių prekių vartojimas toje šalyje iš tiesų padidėjo.
Visų trijų Baltijos šalių gyventojai įsitikinę, kad efektyviausias būdas kovoti su kontrabanda yra mažinti mokesčius, mažinti legalių gaminių kainas, suteikti daugiau laisvės verslui.
Apklaustieji Lietuvoje (65 proc.) ir Latvijoje (66 proc.) kaip antrą pagal efektyvumą kovos su kontrabanda būdą nurodo būtinybę mažinti valdžios kišimąsi į verslą, mažinti biurokratinius trukdžius rinkai veikti pagal savo dėsnius.
„Įdomu, kad antrą svarbiausią kovos su kontrabanda ir nelegaliu vartojimu būdą žmonės nurodo valdžios reguliavimų, trukdančių užsiimti legalia veikla, mažinimą. Tai rodo, kad svarbi dalis šešėlinės ekonomikos Lietuvoje atsiranda dėl trukdymų legaliai užsidirbti. Estijoje verslo sąlygos palankesnės, todėl estai mažiau kritikuoja valstybinę rinkos reguliavimo politiką“, – pastebėjo LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas.
Visiškai kontrabandą pateisinančių gyventojų dalis visose Baltijos šalyse yra panaši. Lietuvoje kontrabandą ir nelegalų vartojimą pateisina 19 proc., Latvijoje 18 proc., Estijoje – 15 proc.
Iš kitų Baltijos šalių Lietuva išsiskiria tuo, kad čia daugiausia neapsisprendusių, kaip vertinti kontrabandą. Tačiau 42 proc. lietuvių teigė veikiau pateisinantys, nei smerkiantys kontrabandą. Latvijoje ir Estijoje tokių tik 25 ir 21 proc.
Praėjusių metų apklausos duomenimis, 2011 metais degalų, alkoholio ir cigarečių kontrabandą bei nelegalų jų vartojimą pateisino net 66 proc. Apklaustųjų. 2010 metais šis skaičius siekė 61 proc., tuo tarpu 2004 m. - tik 48 proc.
Galima daryti išvadas, kad palankiai vertinančių kontrabandą procentas Lietuvoje sumažėjo, nors akcizinių prekių, degalų, svaigalų ir tabako kainos nemažėjo, o atvirkščiai – didėjo.
Tyrimas rodo, kad mažėja apklaustųjų, manančių, kad kontrabandinių prekių vartojimas per paskutinius trejus metus išaugo (išskyrus cigarečių). Šiemet 62 proc., pernai – 69 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų teigė, kad kontrabandinių degalų vartojimas auga. Mažiau respondentų teigė, kad auga kontrabandinio alkoholio vartojimas – 43 proc., palyginti su 53 proc. pernai metais. Tuo tarpu šiemet manančiųjų, kad auga kontrabandinių cigarečių vartojimas, dalis išliko tokia pati kaip ir pernai – 64 proc.
Šių metų apklausa taip pat rodo, kad lietuvių pasitikėjimas kontrabandinių prekių kokybe išlieka didelis, nors ir po truputį menksta. Kontrabandinių cigarečių kokybe šiemet pasitiki ar linkę pasitikėti 55 proc. respondentų (2011 m. – 60 proc.), kontrabandiniais degalais – 52 proc. (2011 m. – 56 proc.), o kontrabandiniu alkoholiu – 45 proc. (2011 m. – 47 proc.).
„Apklausos duomenų palyginimas su praeitais metais rodo, kad situacija po truputį gerėja. Tačiau reikia nepamiršti, kad apklausa rodo žmonių nuomonę apie kontrabandą. Nepaisant didelio ir valdžios institucijų, ir žiniasklaidos dėmesio šešėlinės ekonomikos problemai, matomas žmonių vertinimo gerėjimas yra labai nežymus. Tai natūralu, nes iki šiol visos kovos su kontrabanda pajėgos Lietuvoje buvo mestos tik jos simptomams „apgydyti“, o ne naikinti pagrindinę priežastį – lietuvių pajamoms per aukštus mokesčius ir dėl to atsirandančius kainų skirtumus Lietuvoje ir jos kaimynėse,“ – sakė ekspertas V. Žukauskas.