Remiamasi Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis apie policijos užregistruotų nužudymų skaičių 2009 m. „Eurostat“ duomenimis, 2009 m. Lietuvos sostinėje – Vilniuje – buvo įvykdyti 32 nužudymai, o 100 tūkstančių gyventojų tenkanti tokių nusikaltimų sąlyginė dalis yra 7,8.
Pastebimi nemaži statistiniai netikslumai – 2009 metais Vilniuje gyveno 546 733 gyventojai, todėl 100 tūkstančių gyventojų tenkanti 32 nužudymų lyginamoji dalis, tiksliai skaičiuojant, turėtų būti 5,85 („Eurostat“ duomenimis 7,8).
Be to, Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2009 metais Vilniuje įvykdyta 30 žmogžudysčių. Taigi, realus tokių nusikaltimų skaičius 100 tūkstančių gyventojų yra 5,4.
Dauguma nužudymų yra buitinio pobūdžio ir nekelia grėsmės nei miesto gyventojams, nei užsienio svečiams.
Svarbu atsižvelgti, kad kiekvienos ES šalies nacionalinė teisė daugumą nusikalstamų veikų, tarp jų ir „nužudymus“ kvalifikuoja ir traktuoja skirtingai. Akivaizdus pavyzdys – kai kuriose šalyse teroro akto metu žuvę asmenys nėra įtraukiami į žmogžudysčių statistiką. Todėl aklai remtis tokia statistika negalima. Lietuvoje į statistiką įtraukiama kiekviena žūtis. Nuo 2008-ųjų iki praėjusiųjų metų žmogžudysčių sostinėje sumažėjo daugiau nei dvigubai:
2008 m. 100 tūkst. gyventojų teko 11,2 nužudymo,
2009 m. 100 tūkst. gyventojų teko 5,4 nužudymo,
2010 m. 100 tūkst. gyventojų teko 4,8 nužudymo,
2011 m. 100 tūkst. gyventojų teko 4,7 nužudymo.
Lietuvoje nužudymų ištyrimo procentas labai aukštas. Ne išimtis ir Vilnius. 2011 metais sostinėje ištirta 91 procentas tokių nusikalstamų veikų.
