Pasak Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narės, Europos reikalų komiteto narės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės, šiuo reglamentu siekta ES mastu įteisinti naują juridinio asmens formą, kuri šalyse narėse veiktų apeinant nacionalinę teisę ir Konstituciją. Galiojantys nacionaliniai įstatymai nesudarytų jokių kliūčių jiems nevaržomai veikti, tuo tarpu atskaitomybė, lyginant su šalyse veikiančiais visuomeniniais fondais, būtų ribota.
Šis klausimas ant Europos reikalų komiteto darbo stalo gulė balandžio 4 ir 10 dienomis. Jį išnagrinėjus, balsų dauguma nuspręsta, kad minėtam reglamentui pritarti nederėtų. Tokios pačios pozicijos šią savaitę laikėsi ir Seimas, plenarinio posėdžio metu išreiškęs nuomonę, jog minėtojo teisės akto projektas prieštarauja subsidiarumo ir proporcingumo principams, kitaip tariant , balsavęs prieš Europos komisijos pasiūlytą reglamentą.
Pasak V. Aleknaitės-Abramikienės, ES reglamentai šalyse narėse veikia horizontaliai arba tiesiogiai, todėl juos svarstant kiekvienos šalies parlamentarai turi jausti atsakomybę. Tuo tarpu tiesiogiai iš Lisabonos sutarties pats siūlytasis reglamentas neišplaukia, todėl jam priimti reikėjo valstybių narių vienbalsio pritarimo. Tai reiškia, kad Seimo balsavimu ši teisinė ES iniciatyva buvo sustabdyta. Beje, pasak Seimo narės, šalys narės „nedegė entuziazmu“ dėl Europos fondų reglamento. Jis atsirado lobistų iniciatyva.
Iki šiol įvairius visuomeninius fondus steigdavo nevyriausybinės organizacijos arba piliečių susivienijimai pagal kiekvienos šalies įstatymus ir bendruomenių poreikius. Visuomeniniai fondai yra svarbus pilietinės visuomenės stiprinimo instrumentas. Lietuvos gyventojai gali kasmet jiems skirti 2 procentus savo pajamų mokesčio. Atsiradus europiniams fondams, be abejonės, vietiniai fondai susidurtų su rimta konkurencija. Bet tai – tikslingumo problema, kuri nebuvo pagrindinė svarstant ir formuluojant išvadą dėl reglamento projekto.
Lietuvos institucijos, kritiškai įvertinusios šį EK pasiūlymą, įžvelgė rimtesnių problemų. Tiesa, pirminę teigiamą išvadą pateikė Teisingumo ministerija bei Europos teisės departamentas, tačiau dideles abejones išreiškė Ūkio ministerija. Jos specialistų pateiktose išvadose nurodoma, kad Lietuvos teisė nesukuria galimybės steigtis narių neturinčiam juridiniam asmeniui. O pagal EK siūlymą Europos fondas gali ir neturėti dalyvių (narių).
Be to, turėtų būti sukurta speciali valstybės institucija, kontroliuojanti visus (!) visuomenei naudingą veiklą vykdančius subjektus. Taigi reglamento įgyvendinimas apsunkintų šalis nares ir pareikalautų papildomų išlaidų.
Mūsų šalyje įsteigti viešieji juridiniai asmenys, vykdantys visuomenei naudingą veiklą, negali siekti ekonominės naudos, o Europos fondui tai būtų leista. Jie galėtų veikti keliose šalyse, taigi jų veiklos kontrolės galimybės iš tiesų būtų ribotos. Be to, Lietuvoje nei valstybė, nei savivaldybė negali būti paramos visuomeniniams fondams teikėja, o Europos fondui teikti paramą galėtų bet kas. „Viena valstybė galėtų steigti fondus kitos valstybės teritorijoje ir remti juos iš savo šalies biudžeto, išvengdama bet kokių įstatyminių suvaržymų“, - teigė V. Aleknaitė Abramikienė.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Audito komitetai ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas taip pat išsakė kritišką nuomonę dėl Europos fondo reglamento. Jam nepritarė didesnė dalis pozicijai ir opozicijai atstovaujančių Seimo narių, tik socialdemokratai siūlė neužkirsti kelio svarstyti šį projektą ir palaipsniui bandyti įtikinti Europos komisiją koreguoti jo turinį.
„Maži pataisymai problemų neišspręstų, - įsitikinusi TS-LKD frakcijos narė. - Ar tikrai visoje ES reikia dėl kokių nors lobistų spaudimo sukurti teisinę formą, kuri po to keltų daug problemų šalims narėms ir jos piliečiams? Manau, kad kiekviena valstybė tose srityse, kurios glaudžiai susijusios su bendruomenine veikla, įsiterpia į bendruomenės gyvenimą, į socialinę sferą, pati turi būti atsakinga už nevyriausybinio sektoriaus veiklą, tos veiklos skaidrumą bei pasekmes. Negalima leisti veikti bet kam, ko nei valstybė, nei savivaldybės, nei pagaliau - mūsų visuomenė negalėtų kontroliuoti. Taikyti „iš viršaus“ nuleidžiamus reikalavimus valstybių narių diskrecijai tradiciškai priskiriamose srityse nėra korektiška, todėl pasisakę prieš tokią iniciatyvą, savo piliečių atžvilgiu mes pasielgėme teisingai“, – apibendrino V. Aleknaitė-Abramikienė.