„Už“ tokį įstatymą balsavo 91 parlamentaras – beveik du trečdaliai Seimo. „Prieš“ nebuvo nė vieno, susilaikė penki Seimo nariai.
Todėl jau nuo šių metų tėvai, kurie augina bent vieną bendrojo ugdymo mokykloje besimokantį vaiką iki dvylikos metų, gaus ne mažiau kaip pusę darbo dienos laisvo laiko pirmą mokslo metų dieną. Nepaisant to, darbuotojui bus mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Iki šiol laisvadienius gaudavo tik du ar daugiau vaikų iki 12 metų turintys tėvai, o turintys tik vieną jauną atžalą Rugsėjo 1-ąją turėdavo pasikliauti vien darbdavio gera valia.
Pramonininkai - nepatenkinti
Gediminas Rainys, einantis darbdavius vienijančios Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovo pareigas, lrytas.lt apie naujovę kalba griežtai neigiamai.
Pasak jo, darbdaviai ir dabar darbuotojams leidžia lanksčiau dirbti rugsėjo pradžioje. Todėl, jo nuomone, Seimas bando spręsti neegzistuojančią problemą.
„Jei būtų signalų, kad darbdaviai tėvams neleidžia rugsėjo 1, 2 dieną atlikti globos funkcijų, tai tikrai pats inicijuočiau garbės kodekso kūrimą, raginčiau juos tolerantiškiau žiūrėti į darbdavius.
Bet taip nėra. Per ilgą savo darbinę veiklą nesu matęs nė vieno atvejo, kad rugsėjo 1 dieną darbdaviai nebūtų paleidę iš darbo tėvo, motinos ar abiejų. Taip būna ir viešame, ir privačiame sektoriuje.
Aš pats auginau vaikus, žinau, kad didžiausias darbas yra ne ateiti su gėlytėmis Rugsėjo 1-ąją, dauguma problemų kyla rugsėjo 2, 3 ir vėlesnėmis dienomis, kai vienam iš tėvų reikia išmokyti vaiką pereiti per gatvę, išsivirti grįžus namo arbatos, atsirakinti duris. Kadangi tai trunka keletą dienų, tai išspręsti gali tik lankstumas, lankstumas ir dar kartą tik lankstumas. Tai gali būti ir lankstesnis darbo laikas, ir susitarimas su darbdaviu daugiau padirbti vakare, kad vienas iš tėvų turėtų ilgesnę pertrauką, ir daugelis kitų dalykų“, - dėstė G. Rainys.
Jis svarstė, kad laisvadienių Lietuvoje yra pakankamai.
„Parlamento siūlymų dėl laisvadienių problema ta, kad kiekvienas toks siūlymas svarstomas atskirai, nežiūrima į sistemą. Vieniems reikia laisvadienio per darbo šventę, kitiems per religines šventes. Kas čia per išeiginių dienų ieškojimas? Mano nuomone, mes nusipelnėme dirbti daugiau, ne ilsėtis daugiau, kaip mano Seimo nariai. Esamomis sąlygomis reikia dirbti, o ne ieškoti progų, kaip nedirbti“, - svarstė G. Rainys.
Profsąjungos patenkintos
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas tvirtino, jog laisvas pusdienis yra reikalingas, o ekonomikai jokių nuostolių nebus.
„Žiūrėkite, kiek žmonių susirenka mokyklose Rugsėjo 1-ąją! Vadinasi, tai leidžia padaryti darbdavys, bet tai buvo neįforminta, kažkas galėjo išeiti iš darbo, kažkas ne. Reikia pasakyti, kad reikia paleisti darbuotojus. Mes visada buvome už tai, kad tėvai turėtų galimybę Rugsėjo 1-ąją palydėti vaiką į mokyklą. Pirmokui tai ypač svarbu.
Žmonės, kurie gaus laisvą pusdienį, jį atidirbs likusią dienos dalį. Įtakos įmonei nebus, ypač gamybos įmonei“, - sakė A. Černiauskas.
Pasak jo, Lietuvoje šiuo metu darbo dienų per metus yra daugiausia Europos Sąjungoje. „Todėl papildomos keturios laisvos valandos vargu ar turės bet kokios neigiamos įtakos“, - mano profsąjungos vadovas.
Politikai - atsargūs
Darbo kodekso pataisas inicijavusi parlamentarė Agnė Zuokienė mano, kad šiuo metu diskriminuojami vieną vaiką turintys tėveliai.
A. Zuokienė pasakojo prieš porą metų gavusi kasininkių laišką, kuriame jos pasakojo apie plyštančią širdį, kai Rugsėjo 1-ąją į prekybos centrus ateina tėvai su vaikais. „O jų pačių vaikus Rugsėjo 1-ąją į mokyklą palydi seneliai“, - aiškino A. Zuokienė.
Tris vaikus turinti politikė tikino iš savo patirties žinanti, kaip pasikeičia gyvenimo ritmas nuo rugsėjo 1 dienos ir kaip svarbu pirmąją mokslo metų dieną paminėti su atžalomis: „Kiekviena šeima turi savo tradicijų. Štai ir mano šeima šį rudenį jau tryliktą kartą eis į Gedimino pilį. Tradicijas ir šventes reikia puoselėti.“
Tuo tarpu parlamentaras Algirdas Sysas tikina, kad Darbo kodekso pataisos nieko nepakeis. „Priimtas įstatymas nereiškia, kad visi darbdaviai geranoriškai jį vykdys. Šis klausimas turėtų būti sprendžiamas pasirašant kolektyvines sutartis.“
Parlamentaro nuomone, nepadės ir sankcijos darbdaviams, nes žmonės bijo prarasti darbą, turint galvoje, kad šalyje yra apie 230 tūkst. bedarbių. „Įsivaizduokit, ateis mamytė pas darbdavį ir sakys, kad Rugsėjo 1-ąją nori pusdienį nedirbti. Tai darbdavys sakys: „Na, pabandyk išeit, tai rytoj būsi gatvėje.“ Ir ką – toks tėvelis neis į darbą?“ - svarstė A. Sysas.