Su buvusiais bendražygiais D.Budrys išsiskyrė itin solidžiai. Partija paskelbė jį išmetusi su daiktais į gatvę, o jis pasigyrė pirmasis trenkęs durimis. Žinoma, savaip teisios abi pusės.
Tačiau įdomiausia šioje istorijoje tai, kad D.Budrys – ne bet kas, o pats Seimo Ekonomikos komiteto (EK) pirmininkas.
Tad ir aiškino pasitraukęs todėl, kad Permainų koalicijos ekonominė politika jau seniai bankrutavo.
„Pakilome per grumstelį kažkur ten giliai duobėje ir tuo didžiuojamės?!” – taip apie premjero ištrimituotąjį neregėtą ekonomikos augimą tėškė EK pirmininkas.
D. Budrys nuodais aptaškė ir kitą šios valdžios šventenybę – energetikos reformas: jos esą tokios pat šleivos kreivos kaip ir jas uoliai vykdantis ministras A. Sekmokas. Irgi negali sakyti, kad žmogus visai neteisus. Bet stebina kitkas – kaip valdžios bankrotą skelbiantis pilietis galėjo būti jos atstovu komiteto vadovo kėdėje ir kodėl apie tai prabilo tik dabar?
Didelės paslapties, aišku, nėra. Solidžiajam politikui, kuris nesupranta, kodėl jam šiuo metu reikia palikti postą, rūpi ne kokios nors ekonomikos bėdos, o tai, kad liberalcentristai per rinkimus greičiausiai smigs į dugną, o kairiųjų laineris kils į valdžios rojų.
Taigi tuo pat metu galima pasveikinti ir socialdemokratus, įgijusius tokį naujoką.
Kita vertus, naivios jaunuolio svajos apie valdžios kąsnį iš pūslėtų kairiųjų rankų gali netrukus išsisklaidyti. O gal ne? Gal ir būsimoji valdžia paprasčiausiai negali apsieiti be politikos klounų?